Atsiradusį teisėjų trūkumą bus bandoma taisyti į savo gretas priviliojant jaunimą

Artėjant Lietuvos ledo ritulio sezono startui, jam ruošiasi ir žmonės, kurie yra būtini tam, kad mačai įvyktų – rungtynių teisėjai. Visgi, situacija dėl šios atsakingos ir svarbios pozicijos atstovų šiuo metu yra gana sudėtinga, o apie kylančias problemas ir esamą padėtį papasakoti sutiko neseniai teisėjų vadovo pareigas gavęs Tomas Lauksėdis.

 

Naujam vadovui darbą teko pradėti nelengvomis sąlygomis: ateinančiam sezonui jaučiamas nemažas arbitrų trūkumas, o dar labiau situaciją apsunkino tai, kad kitąmet mūsų šalyje neteisėjaus ne vienas patyręs ir tarptautinę kategoriją įgijęs šios pozicijos atstovas.

„Šiai dienai didžiausia problema yra teisėjų skaičius, o ypač – mažas patyrusių teisėjų skaičius. Neseniai Lietuvą paliko net keli tarptautinę kategoriją turintys teisėjai, o tai mūsų bendruomenėje yra didžiulė netektis ir didelis iššūkis rasti jiems pamainą.

 

Teisėjų pas mus niekada nebūdavo pernelyg daug, o šiuo metu susidėjo daugybė faktorių. Vieni nebedirbs dėl emigravimo ir šalies keitimo, o kiti nusprendė rinktis kitokius karjeros vingius. Nuo tokių faktorių dažnai labai stipriai priklauso ir tai, kiek teisėjų mes turėsime“, – apie atsiradusį teisėjų trūkumą kalbėjo T. Lauksėdis.

 

Atsiradęs teisėjų trūkumas – problema, kurios išspręsti per naktį tikrai nepavyks. Į išvykusių žmonių vietas bus bandoma kviesti jaunimo ir būtent naujų teisėjų paieška bei jų auginimas turėtų būti didžiausiais T. Lauksėdžio iššūkiais per ateinančius metus.

 

Žiūrėdamas į šiuos laukiančius iššūkius teisėjų vadovas jau yra susidėliojęs ir pirmuosius žingsnius siekiant pritraukti jaunimo, kurie išbandytų save arbitro rolėje.

 

„Bandydamas į teisėjavimą pritraukti daugiau žmonių planuoju bendradarbiauti su šalies mokyklomis ir labiau skatinti jaunimą įsitraukti į šią veiklą. Nes padėties taip lengvai pataisyti nepavyks: jei trūksta žaidėjo – jį galima įsigyti, kad ir iš užsienio, bet su teisėjais taip greitai situacijos išspręsti nepavyksta – juos reikia užsiauginti.“

 

Pritraukti jaunimą į teisėjavimą – taip pat nėra pati lengviausia užduotis. Kiekvienos sporto šakos teisėjams tenka didžiulė atsakomybė, kurią dar labiau apsunkina galima kritikos lavina iš žiūrovų, o nedažnai vienu ar kitu sprendimu nepatenkinti mačą stebintys gerbėjai nesigėdija jų atžvilgiu skirti ir ne pačią maloniausią citatą. Visgi, garsiai nepasitenkinimą arbitrams reiškiantys žmonės tokiu būdu daro savotišką „meškos paslaugą“ ir patys prisideda prie to, kad šalies teisėjų kiekis bei jų lygis nekiltų į viršų.

 

„Garsiai kritikuojantys ir smerkiantys arbitrus tikrai trukdo jų didesnio ir kokybiškesnio skaičiaus turėjimui. Ypač tai atsiliepia kalbant apie jaunimą: išgirdę kaip apie teisėjus kalba vyresni žmonės, neretai jie apie juos susidaro prastą nuomonę ir dėl to šito darbo jie nebenori imtis“, - neabejoja T. Lauksėdis.

 

Teisėjų vadovo nuomone, dauguma teisėjus be gailesčio pliekiančių žmonių veikiausiai įsivaizduoja, kad tai yra lengvas darbas ir neatsižvelgia į tai, kad kartais suklysti gali visi. Nepaisant to, jis tiki, kad užtikrintai savo darbą atliekantis arbitras gali pakeisti išankstinį negatyvų nusistatymą jo atžvilgiu, o net ir suklydęs ar sulaukęs neigiamų komentarų jis turėtų tai priimti kaip darbo dalį bei stengtis tobulėti su kiekvienu susitikimu.

 

„Visų pirma, aš manau, kad dauguma galvoja, jog ateiti ir pateisėjauti yra lengva ir į tai žiūri kaip į pramogą po darbo. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad taip tikrai nėra: reikia žinoti daugybę teorinės informacijos ir sugebėti ją realiu metu pritaikyti rungtynėse. Visiems teisėjams tenka praeiti pro daugybės išbandymų laviną ir patirti didelį spaudimą, o komentarų teisėjų atžvilgiu visada buvo ir bus – nuo to nepabėgsi.

 

Kalbant apie negatyvų požiūrį – tai tokia yra mūsų dalis. Visų pirma, teisėjai savo veiksmais vedant rungtynes turi patys įgauti pagarbą ir parodyti, kad žmonės turintys išankstinį nusistatymą prieš juos – klysta. Galų gale teisėjai yra žmonės, o žmonės klysta.“

 

Neslepiama, jog gyventi vien iš teisėjavimo mūsų šalies ledo ritulio rungtynėse, bent jau šiuo metu, nepavyks – dabar Lietuvoje nėra nė vieno profesionalaus teisėjo, kuriam tai būtų vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nors dauguma iš Lietuvos pasitraukusių teisėjų bent jau laikinai stabdo savo karjeras šioje srityje, yra ir pozityvių pavyzdžių: Andrejus Simankovas išvyko į Vokietiją, kur jis dirbs antroje pagal pajėgumą šalies lygoje (DEL2).

 

Iš Lietuvos pirmenybių nelengva gauti šansą dirbti ir aukšto lygio tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) rengiamuose pasaulio čempionatuose. Būti pakviestiems dirbti į elitinį divizioną lietuviams neįmanoma vien dėl to, kad IIHF nekviečia teisėjų į aukštesnio rango turnyrus, nei dalyvauja jų atstovaujamos šalys. Negana to, net ir dirbti vyrų čempionato IA pirmenybėse, kuriose kitą balandį dalyvaus Lietuvos ledo ritulio rinktinė, šiuo metu Lietuvos teisėjams būtų fantastiškas įvertinimas, kurį jiems pasiekti, dėl ne itin Europoje vertinamų vietinių pirmenybių lygio, yra itin sudėtinga.

 

Nepaisant to, įvertinimų tarptautinių mastu mūsų šalies arbitrai vis tiek sulaukia: šiemet IB diviziono pirmenybėse Kaune dirbo du lietuviai – Karolis Janušauskas ir Laurynas Stepankevičius, kurie čempionate užėmė linijos arbitrų pareigas. Dviejų arbitrų paskyrimas į tokio rango turnyrą, kuriame jie reprezentavo Lietuvą – vienas iš didžiausių įvertinimų, kurio susilaukė mūsų šalies teisėjai.

 

Geriausius rezultatus rodantys arbitrai tikrai nebus pamiršti – jau dabar planuojama, kaip būtų galima kelti kvalifikaciją ne tik naujai atvykstantiems teisėjams, tačiau ir geriausiems šalies arbitrams. Vienas iš to būdų – galimybė dirbti aukštesnio lygio čempionate, o tokią galimybę geriausi Lietuvos teisėjai turėtų gauti jau kitąmet.

 

„Mano nuomone, teisėjų patirtis ir kvalifikacija turėtų būti keliama su kiekvienomis rungtynėmis – žingsnis po žingsnio. Kuo daugiau žaidybinės praktikos – tuo daugiau patirties. Juolab, kad padirbus aukštesniame lygyje, galima užtikrinčiau valdyti rungtynes ir geriau pritaikyti sprendimus.

 

Šiuo metu kalbuosi su latviais, su kuriais palaikau gerus santykius, dėl to, kad geriausi mūsų arbitrai turėtų galimybę padirbėti ir jų čempionate. Tai leistų jiems įgauti aukštesnio lygio mačų praktikos ir taip kelti savo kvalifikaciją. Žinoma, labai daug mačų teisėjauti jiems ten nepavyks, tačiau pasistengsiu, jog jie Latvijos čempionate galėtų padirbėti bent keletą rungtynių“, - apie galimybes kalbėjo T. Lauksėdis.

 

Įgauti patirties dirbant su kolegomis iš kaimyninių šalių arbitrai galės ir mūsų šalies čempionate. Planuojama, jog pirmenybių metu į mūsų šalį bus kviečiami teisėjai iš Latvijos ir Baltarusijos. Panašiai, kaip ir praėjusiais metais, jie dirbtų pagrindiniais arbitrais, o antru pagrindiniu teisėju būtų lietuvis, kuriam mačo metu būtų galima pasimokyti iš kolegos iš užsienio. Darbas su teisėjais iš kaimyninių šalių gali lietuviams ne tik padėti kelti savo lygį, tačiau ir suteikti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis: dažniausiai mačams teisėjaujant arbitrams iš užsienio, jų sprendimai būna kur kas rečiau kvestionuojami ir susilaukia mažiau priekaištų.

 

Su panašiu teisėjų trūkumu šalies ledo ritulys jau buvo susidūręs prieš beveik dešimtmetį, o šįkart, nepaisant visų problemų, tikimasi, kad su jaunimu pradėtas darbas padės ateityje išvengti panašių situacijų šioje profesijoje, kurios darbas itin svarbus ir visam šalies ledo rituliui. Apie teisėjų darbą galvojantiems žmonėms žadama visapusiška pagalba tiek iš šalies lygų, tiek ir iš kolegų, o kartu siekiama sukurti visas sąlygas sėkmingai tobulėti ir užauginti naują teisėjų kartą, kuri paneigtų visus išankstinius nusistatymus bei savo darbu užsitarnautų net ir didžiausių kritikų pagarbą.