HC „Klaipėda“ treneris Algis Poškis: „Pribrendome naujai arenai“

 Visiems pažįstama frazė, jog mažiausia ir svarbiausia valstybės ląstelė – šeima. Jei bandytume perkelti šią mintį į sportą, bet kurios sporto šakos svarbiausia dalimi turėtų tapti treneris. Asmuo, kuris sudomina, pritraukia ir augina mažuosius kiekvienos sporto šakos talentus, kurie vėliau džiugina ne tik svarbiausią valstybės ląstelę, talentą išugdžiusį trenerį, tačiau ir visą valstybę.

 

Klaipėdos ledo ritulio bendruomenė pagrįstai gali didžiuotis savo treneriais, o ypatingai vienu jų – sporto šakos entuziastu, aktyviu visuomenininku 61-erių Algiu Poškiu. Klaipėdos HC „Klaipėda“ ledo ritulio klubo treneriu, kuris ant kojų pastato ir tolimesniam tobulėjimui ruošia visus komandos naujokus. Negana to, treneris didžiąja dalimi pats juos ir pritraukia į komandą, kiekvieną savaitę aplankydamas uostamiesčio darželius.

 

A.Poškis ledo ritulyje atsirado atsitiktinai, o tuo pačiu ir ne. Aktyvaus gyvenimo būdo vyras dar Sovietų Sąjungos laikais išbandė savo gebėjimus burdamas tuo metu itin populiarios „breiko“ šokio krypties būrelį lankančius vaikus, kurių turėjo kelis šimtus ir vienu metu buvo vienas geriausių klubų visoje tuometinėje Sąjungoje.

 

„Tiksliai net nepamenu, kada atsidūriau ant ledo su lazda ir pačiūžomis. Apie 2005 metus buvo populiaru čiuožti Šernuose buvusioje ledo arenoje, kur rinkdavosi pažaisti senosios Klaipėdos komandos žaidėjai, kiti ledo ritulį mėgstantys vyrai. Taip po truputį įsitraukiau į sporto šakos gerbėjų gretas, mes, pradedantieji, įkūrėme mėgėjų ledo ritulio komandą, kuri šiais metais švenčia oficialaus įkūrimo dešimtmetį. Taip pradėjau domėtis ledo rituliu“,- pradžią prisiminė ledo ritulyje dabar jau gerai žinomas A.Poškis.

 

Po mėgėjiškų treniruočių būsimas vaikų treneris ėmėsi pats treniruoti suaugusiuosius, su kuriais „nesiskiria“ iki šiol ir šios mėgėjų komandos branduolys toliau kantriai klauso trenerio nurodymų ir tobulina čiuožimo ir ritulio valdymo įgūdžius. A.Poškio talentą mokyti netrukus pastebėjo vaikų klubų treneriai, kadangi sparčiai pradėjusi augti sporto šaka katastrofiškai trūko trenerių.

 

„Mane į savo gretas pakvietė vaikų klubas, kuriame gana neblogai sekėsi suburti tiek vaikus, tiek jų tėvus vienam tikslui. Netrukus su bičiuliais priėjome išvados, kad mieste turi būti vienas stiprus vaikų klubas ir pasiūlėme po HC „Klaipėdos“ pavadinimu sujungti „Skato“ ir „Baltijos“ komandas. Taip atsirado HC „Klaipėda“ ledo ritulio klubas, kuriame dirbu iki šiol“ – sako A.Poškis.

 

Treneris visus tuos metus praleido valandų valandas internete, prie knygų ir prie televizoriaus. Intensyvios treniruočių metodikų paieškos, literatūros, vaizdo medžiagos užsakymas ir gabenimas į Lietuvą tapo aktyvaus klaipėdiečio kasdienybe. Į naują sritį pasinėręs treneris netrukus ėmė tolti nuo sėkmingo šeimos verslo, didžiąją dalį jo perleidęs sėkmingai jame besitvarkančiai žmonai Silvijai. Kuri iki šiol šiltai ir su šypsena sako nesuprantanti vyro begalinės meilės ledo rituliui.

 

Kompaktiniai diskai, geriausi Kanados čiuožimo meistrai televizoriaus ekrane, šūsnys literatūros iš Rusijos po truputį kaupėsi trenerio galvoje ir sporto šakos subtilybės ėmė vis labiau ir labiau traukti.

 

„Ledo ritulys – sudėtinga sporto šaka, kurioje kitaip nei kitose komandinėse sporto šakose, reikia labai gero kompleksinio pasiruošimo. Jei futbole, rankinyje, krepšinyje vaikai jau ateina mokėdami stovėti ant kojų, eiti, bėgti, tai ledo ritulyje vaikus reikia išmokinti eiti ir bėgti iš naujo, nes pačiūžos nubraukia visus vaiko gebėjimus. Ledo ritulys – labai dinamiška, atraktyvi sporto šaka, joje itin įdomu stebėti ir vaikų varžybas, o norint tinkamai pasiruošti varžyboms, nereikia suderinti nemažai gebėjimų“,- tvirtina A.Poškis.

 

HC „Klaipėdos“ klube A.Poškis ruošia pačius mažiausius vaikus nuo ketverių metų ledo ritulio batalijoms. Ledo rituliu susižavėję vaikai dažnai nusivilia pirma pažintimi su ledu, kadangi ant jo užlipus nesiseka net išsilaikyti ant kojų. Būtent padrąsinimas, paskatinimas, vidinė šiluma ir energija padeda treneriui rasti kontaktą su vaiku, užkrėsti jį ledo malonumais ir kartu išmokti ne tik čiuožti, bet ir lazda valdyti ritulį.

O vaikai pas Algį į treniruotes plūsta nepaisant nė nemažo mokesčio už ledo ritulio treniruotes. A.Poškis neapsiriboja treniruotėmis ant ledo. Vaikus jis kviečiasi į treniruotes salėje, jiems veda riedučių treniruotes, kuriose ant riedučių stojasi ir vienas kitas tėvelis. O vaikus į HC „Klaipėda“ treniruotes strategas pritraukia kas savaitę važiuodamas į Klaipėdos darželius ir vesdamas edukacines grindų riedulio arba „florbolo“, kuris itin giminingas su ledo rituliu, pamokėles darželių auklėtiniams.

 

„Sunku tiksliai apibūdinti, kas man labiausiai patinka ledo ritulyje. Aš myliu vaikus ir jie man atsidėkoja tuo pačiu. Reikia nusileisti iki jų lygio tiesiogine prasme, kalbėtis su jais pritūpus ar prisėdus ir jiems suprantama kalba. Yra kažkoks neapčiuopiamas vidinis jausmas, traukiantis prie šios veiklos, kai matai laimingą vaiką, kuris po pavykusio veiksmo su džiaugsmu apsikabina trenerį ir tai atperka visus vargus“,- tvirtina A.Poškis.

 

Treneris nereikalauja atlyginimo, pripažinimo ar garbės. Tačiau tai jau po truputį grįžta su kaupu. Visai neseniai suaugusiųjų treniruotėje viešėjo buvęs Lietuvos nacionalinės ledo ritulio rinktinės vyriausiasis treneris vokietis Berndas Haake, kuris šiuo metu yra moterų ledo ritulio rinktinės vyriausiuoju treneriu ir stebi kandidates į moterų rinktinę. „Kirų“ komandoje su vyrais treniruojasi dvi kandidatės į šalies rinktinę, klaipėdietės Julija Melnikova ir Karina Lukina, kurias „ant pačiūžų“ pastatė A.Poškis.

 

„tai ką pamačiau mane maloniai nustebino, o matęs per savo gyvenimą esu tikrai daug. Vyksta aukšto lygio čiuožimo treniruotės, kurias reikėtų rengti visos Lietuvos vaikams. Turite talentą, kuris turi itin gerus ledo ritulio pagrindus“,- sakė darbo patirties JAV, Vokietijos nacionalinėse ledo ritulio rinktinėse turintis 73-ejų strategas iš Vokietijos.

 

Nei asmeniniame, nei visuomeniniame gyvenime niekuo nesiskundžiantis ledo ritulio treneris Algis Poškis surimtėją, kai kalba pasisuka apie ledo ritulio perspektyvas Klaipėdoje.

 

„Vienintelė ledo aikštelė Klaipėdoje pergrūsta vaikų, suaugusiųjų ir masinio čiuožimo lankytojų. Suaugusieji į treniruotes renkasi 7 valandą ryto, pats keliuosi prieš penkias, kad galėtume mėgautis ledo malonumais. Mes nežinome, kas yra normali treniruotė šeštą, septintą valandą vakaro, nes tuo metu visą ledą atiduodame daugiau nei 250-čiai ledo ritulį žaidžiantiems vaikams. Klaipėda pribrendo ledo ritulio plėtrai ir jai reikia šiuolaikiškos ledo arenos“,- padėtį uostamiestyje apibūdino ledo ritulyje septynias dienas per savaitę dirbantis treneris Algis Poškis.