Jaunimo ledo ritulio čempionate lietuvių laukia NHL klubų dėmesio sulaukę varžovai

 Jau ateinantį šeštadienį Bledo mieste Slovėnijoje startuos pasaulio jaunimo (U-20) ledo ritulio IB diviziono kovos. Prieš šį čempionatą savo ginklus jau galanda visos turnyre dalyvausiančios rinktinės, o likus mažiau nei savaitei iki pirmenybių starto siūlome susipažinti su laukiančiais varžovais bei jų lyderiais.

 

Praėjusiame planetos jaunimo IA divizione fiasko patyrę ir į žemesnį divizioną iškritę norvegai į šį čempionatą atsiveš rinktinę, kurios jiems galės pavydėti visos prieš juos besivaržysiančios ekipos. Norvegijos rinktinėje galima ne tik pamatyti didžiausias šio čempionato žvaigždes, tačiau ir didelį žaidėjų pasirinkimą – iš 34 Norvegijos U-20 kandidatų sąraše buvusių žaidėjų, tikriausiai visi patektų į norvegų varžovų galutines sudėtis, tačiau savo šalyje jiems dar reikės gerokai pasistengti patenkant į galutinį rinktinės 22-uką.

 

Didžiąją dalį Norvegijos jaunimo rinktinės kandidatų sudaro savo šalies aukščiausioje lygoje žaidžiantys ledo ritulininkai, tačiau labiausiai išsiskiria trys šios ekipos legionieriai. Švedijos antroje lygoje žaidžiantis Kristianas Roykas Marhinsenas šią vasarą išgirdo savo pavardę NHL naujokų biržoje, kai jį 213 šaukimu pasirinko Vašingtono „Capitals“, o po metų ar dviejų savo pavardę joje turėtų išgirsti dar du šios Norvegijos rinktinės nariai.

 

Septyniolikmetis Mathiasas Emilio Pettersenas, žaidžiantis stipriausioje JAV jaunimo lygoje USHL, pernai U-18 jaunių IA divizione surinko 12 taškų ir tapęs rezultatyviausiu turnyro žaidėju įrodė, kodėl jį atidžiai seka NHL klubai. Nors jis bus pora metų jaunesnis, nei dauguma šiame divizione žaidžiančių ledo ritulininkų, galima neabejoti, jog talentingiausias Norvegijos ledo ritulininkas pasistengs įrodyti, kad jis ne veltui susilaukia daugybės pagyrų iš jį sekančių skautų, kurie jam prognozuoja šviesą ateitį stipriausioje planetos lygoje.

 

Pamiršti negalima ir Gustavo Willmano Borviko, kuris karjeros aukštumų siekia Europoje, Švedijos „Lulea“ klube. Šio ledo ritulininko talentą geriausiai atspindi tai, jog nepaisant jauno amžiaus, jis jau debiutavo ir aukščiausioje Švedijos ledo ritulio lygoje. Nors šis puolėjas vienoje iš stipriausių Europos lygų taškais vis dar nepasižymėjo, tokio amžiaus legionierių gavusių šansą SHL lygoje šį sezoną buvo vos septyni. Praėjusiais metais šiam žaidėjui IA jaunimo čempionate sužibėti nepavyko, tačiau įgavus aukščiausio lygio patirties ir žaidžiant žemesnio diviziono turnyre jis bus vienas iš pretendentų tapti rezultatyviausiu turnyro žaidėju.

 

Šiame divizione varžovams bus labai sunku surasti silpnų Norvegijos rinktinės vietų, o bet koks kitas rezultatas nei auksas ir grįžimas į aukštesnį divizioną reikštų didžiausią šios jaunimo rinktinės fiasko, per visą šalies ledo ritulio istoriją. Po taip jau pavadintų praėjusių pirmenybių, antrus metus iš eilės lipti ant to pačio grėblio ir gerinti antirekordus norvegai vargu ar bus pasiryžę.

 

Lenkijos rinktinė į šį čempionatą atvyksta po itin nuvylusio praėjusio čempionato: per pirmus keturis turus įveikusi visas savo varžoves, paskutinėse rungtynėse prieš penktoje vietoje žengusią Italijos rinktinę jiems užteko vos taško, kad pakiltų į IA divizioną, tačiau netikėtas pralaimėjimas užvėrė jiems kelius į aukštesnį lygį ir jie dar bent metus turės žaisti šiame divizione.

 

Į čempionatą Lenkijos rinktinė važiuoja turėdama dvi savo didžiausias stiprybes: susižaidimą bei galingą puolimo lyderių trijulę. Tarpusavio supratimu jie turėtų pranokti visas šio diviziono rinktines – didžioji dauguma Lenkijos rinktinės kandidatų trumpiau ar ilgiau žaidė „SMS I Katowice“ klube. Ši ekipa rungtyniavo aukščiausioje Lenkijos lygoje, o joje žaidė 20 metų dar nesulaukę žaidėjai, kurie pretendavo į šią Lenkijos jaunimo rinktinę. Per 20 mačų šis klubas sugebėjo išbandyti net 65 jaunus žaidėjus, tačiau jiems kalnų nuversti nepavyko – nė taško Lenkijos aukščiausioje lygoje nesurinkę jaunuoliai ne kartą buvo triuškinami ir dviženkliais rezultatais. Visgi, žaidimas vienoje ekipoje bei kovos su kur kas aukštesnio lygio varžovais patirtis turėtų pridėti pasitikėjimo Lenkijos rinktinės atstovams.

 

Tiesa, visi žvilgsniai šiame čempionate kryps į tris puolėjus, kurie jau įrodė savo vertę šioje rinktinėje. Pagrindine šios Lenkijos rinktinės žvaigžde ir vėl pretenduos būti Alanas Lyszczarczykas, kuris praėjusiais metais tapo rezultatyviausiu IB jaunimo pirmenybių žaidėju. Vienoje iš stipriausių Kanados jaunimo lygų - OHL rungtyniaujantis puolėjas nebėra toks rezultatyvus kaip prieš du metus, kai 50 taškų surinkusį žaidėją atidžiai sekė ir NHL klubai, tačiau šis Amerikoje gimęs ledo ritulininkas iki šiol dar nepaliko nė vienų jaunimo pirmenybių nesurinkęs bent 10 taškų, o sulaužyti šios taisyklės jis nenorės ir šiemet.

 

Komandos lyderis daugiausiai pagalbos turėtų sulaukti iš dviejų Lenkijos čempionate rezultatyviai šiemet žaidžiančių puolėjų – Bartalomiejaus Jeziorskio ir Dominiko Paso. Pirmasis pernai jau debiutavo ir nacionalinėje Lenkijos rinktinėje, o šiemet Lenkijos aukščiausioje lygoje surinko 17 taškų, o D. Pasas šiemet yra dar rezultatyvesnis ir jau savo sąskaitoje turi 19 taškų. Kol kas ryškiausiai jie abu žibėjo praėjusių U-18 pirmenybių metu, tačiau šiemet jie nusiteikę savo galimybes parodyti ir šioje amžiaus grupėje. Beje, B. Jeziorskis jau pernai atstovavo ir nacionalinei Lenkijos rinktinei Pasaulio čempionato IA divizione.

 

Didžiausias šios rinktinės trenerio kanadiečio Davido Legerio galvos skausmas – gynybos linija. Jei puolime šioje ekipoje netrūksta garsių pavardžių ir jau nemažai patirties įgijusių žaidėjų, tai gynybos grandyje treneriui teks rinktis iš daug mažiau girdėtų ir meistriškumu puolėjams nusileidžiančių ledo ritulininkų.

 

Praėjusį sezoną arti aukso likę lenkai, kartu su šeimininkais slovėnais bus realiausi pretendentai trečius metus iš eilės pasidabinti pirmenybių sidabru. Nors pernai jei buvo labai arti aukso ir atvyksta su dar labiau patobulėjusiais lyderiais, šiemet grupėje žaidžiant norvegams, galvoti apie pirmą vietą lenkams gali būti per sunku.

 

 

Prieš šį čempionatą sunkiausia nuspėti tai, kokius rezultatus demonstruos šeimininkė – Slovėnijos jaunimo rinktinė. Nemažai šios rinktinės žaidėjų dar balandžio mėnesį laimėjo pasaulio U-18 čempionato IB divizioną, o pernai šioje amžiaus grupėje liko ketvirti, tad šioje rinktinėje esantys žaidėjai jau žino, ko reikia norint kautis šiame lygyje.

 

Praėjusiame U-18 čempionate į auksą Slovėnijos rinktinę atvedė viena iš didžiausių šio čempionato žvaigždžių – Janas Drozgas. Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapusį ledo ritulininką pastebėjo ir NHL ekipos, o jau šią vasarą jis išgirdo savo pavardę NHL naujokų biržoje, kai jį 152 šaukimu pakvietė Pitsburgo „Penguins“ ekipa. Vienoje iš stipriausių Kanados jaunimo lygų - QMJHL šiemet žaidžiantis puolėjas yra akivaizdus Slovėnijos rinktinės lyderis ir nuo jo priklausys ir tai, kokių aukštumų šiose pirmenybėse gali tikėtis jo šalies atstovai.

 

Be J. Drozgo, išskirti kitus slovėnus būtų sudėtinga – dauguma šios rinktinės narių žaidžia gimtinės klubuose, kurie rungtyniauja „EBYSL“ jaunimo pirmenybėse ir Alpių ledo ritulio lygoje, kurioje varžosi Austrijos, Italijos bei Slovėnijos vyrų ekipos. Beje, pastarojoje lygoje abiem Slovėnijos klubams, kurie turi nemažai atstovų ir šioje rinktinėje, sekasi puikiai – „HDD Jesenice“ žengia antra, o „KH Olimpija Ljubljana“ – ketvirta.

 

Slovėnai ateinančiame čempionate taikysis į medalius, o jei Janas Drozgas sužibės, nieko nenustebintų, jei jie padėdami savų žiūrovų iškovotų ir sidabro medalius ar net mestų kovą dėl aukso norvegams. Visgi, jei šios komandos lyderiui nepavyks pratęsti savo puikių pasirodymų jaunimo turnyruose, Slovėnijos jaunimo rinktinė gali turėti nemažai vargo kovodama ne tik su norvegais ar lenkais, tačiau ir su kitomis trimis ekipomis.

 

 

Italijos rinktinė yra priskiriama prie šio turnyro autsaiderių, tačiau kaip jau įrodė praėjusių metų kova su lenkais – nurašyti šią ekipą būtų labai didelė klaida. Italijos rinktinėje netrūksta neblogo lygio turnyruose besivaržančių žaidėjų, o be to, jų ekipoje jau yra ir nacionalinės vyrų rinktinės marškinėlius šiemet draugiškuose mačuose apsivilkusių žaidėjų.

 

Italijos rinktinėje yra nemažai Alpių ledo ritulio lygoje savo šalies klubuose žaidžiančių ledo ritulininkų, tačiau jiems šiuose klubuose tenka susitaikyti su simboliniu vaidmeniu būnant 3-4 penketukų nariais. Kalbant apie geriausius jų žaidėjus – gynybos grandyje išskyrimo verti du žaidėjai – Gregorio Giosas ir Peteris Spornbergeris. Pirmasis atstovauja Suomijos KHL klubo „Jokerit“ jaunimo ekipai, su kuria varžosi aukščiausioje Suomijos jaunimo lygoje, o antrasis žaidžia Vokietijos jaunimo lygoje DNL, o šiemet jau sužaidė ir du draugiškus mačus atstovaujant Italijos nacionalinei ekipai.

 

Puolimo grandyje lyderių gretas turėtų užimti keturi italai, kurie rungtyniauja Šveicarijos aukščiausioje jaunimo lygoje. Du iš jų – Stephanas Deluca ir Stefanas Spinellis taip pat atstovavo Italijos vyrų rinktinėje draugiškose rungtynėse, o kartu su jais nacionalinėje ekipoje buvo ir Alpių ledo ritulio lygoje žaidžiantis Simonas Bergeris.

 

Neabejotinai didžiausia Italijos rinktinės problema – vartininkų grandis. Italai ne tik neturi tvirto pagrindinio vartininko, kuris žaistų aukštesnio lygio čempionate, tačiau ir neturi didelio pasirinkimo, š rinktinės stovyklą pasikvietę tris niekuo iki šiol neišsiskyrusius šios pozicijos žaidėjus.

 

Nors prieš šį turnyrą Italijos rinktinė norėtų taikytis į pirmenybių medalius, realiausia, kad jiems teks su lietuviais ir ukrainiečiais kovoti dėl ketvirtosios vietos. Jei italų vartininkams nepavyktų įrodyti, kad jie verti žaidimo aukštesnio lygio klubuose, nieko nenustebintų, jei jiems tektų praleisti nemažai įvarčių bei atsisveikinti su šiuo divizionu.

 

 

Ukrainos rinktinės galimybes Lietuvos ledo ritulio gerbėjai jau galėjo įvertinti praėjusį mėnesį vykusiame „Crowns Baltic Challenge Cup“ turnyre Klaipėdoje. Į šį turnyrą jie atsivežė daugumą vietinėse pirmenybėse žaidžiančių jaunimo rinktinės kandidatų, o prieš pasaulio jaunimo pirmenybių IB diviziono kovas kandidatų sąrašą papildė aštuoni šios rinktinės legionieriai.

 

Ukrainiečiai į šį turnyrą turėtų atsivežti didžiausią šio turnyro gynėjų pozicijos žvaigždę – Igorį Merezhko. 194cm ūgio ir 100 kg sveriantis galingo stoto gynėjas jau trečius metus iš eilės rungtyniauja vienoje iš stipriausių Kanados jaunimo lygų – WHL, o savo rinktinei jis bus didele paspirtimi tiek savo žaidimu gynyboje, tiek padedant organizuoti atakas.

 

I. Merezhko turėtų dar labiau palengvinti darbą ir taip užtikrintai vartuose atrodančiam Bogdanui Dyachenko. Donetsko „Donbass“ ekipoje žaidžiantis vartininkas jau du metus iš eilės buvo pagrindinis komandos vartininkas šiame turnyre, o pernai jo paslaugų prireikė ir Ukrainos vyrų rinktinei, kurioje jis sužaidė vieną mačą pasaulio čempionato IA divizione. Vidutiniškai 93% smūgių per praėjusias dvi pirmenybes atrėmęs B. Dyachenko du metus iš eilės pagal šį rodiklį šiame divizione neturėjo sau lygių, o ir šiose pirmenybėse jis bus favoritas tapti efektyviausiu turnyro vartininku.

 

Puolime ukrainiečiai daugiausiai pagalbos lauks iš JAV antrojo lygmens jaunimo čempionato – NAHL žaidėjo Andrejaus Deniskino. 17 taškų šioje lygoje surinkęs puolėjas pernai savo sąskaitoje jaunimo pirmenybėse turėjo 4 taškus, o šiemet iš jo bus tikimasi dar didesnio rezultatyvumo.

Ukrainos rinktinei šiose pirmenybėse gali tekti kovoti dėl išlikimo. Jei šios komandos gynybos grandis atrodo viena iš stipriausių tarp šio turnyro ekipų, tai puolime jiems įveikti varžovų vartininkus gali būti kur kas sunkesnė užduotis. Ukrainos čempionato, kuriame žaidžia dauguma šios rinktinės žaidėjų, lygis pastaraisiais metais krito, o siekti didesnių tikslų jiems gali sutrukdyti būtent aukštesnio lygio ledo ritulio patirties trūkumas.