Titulinis » naujienos » Kaip Lietuvos ledo ritulininkai istoriją kūrė (II dalis)

Kaip Lietuvos ledo ritulininkai istoriją kūrė (II dalis)

2018-03-05
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“, Aistės Selestės tekstas, Ričardo Racevičiaus šeimos archyvo nuotr.
„Respublika“ tęsia istoriją (pradžia „Respublikoje“ Nr.8 (196) apie Lietuvos rinktinės debiutą 1938 m. Europos bei pasaulio ledo ritulio pirmenybėse tuometinėje Čekoslovakijoje. Antrojoje dalyje ledo ritulio istorijos tyrinėtojas Robertas Čerškus atskleidė, kaip su ledo rituliu susijęs Vilkaviškis bei kaip lietuviai rusus šios sporto šakos mokė.

Elektrėnai Vilkaviškyje
 
Kasgi buvo tie žmonės, kurie gynė šalies garbę 1938 m. pirmenybėse Čekoslovakijoje? Mūsų komandoje absoliučiai visi buvo mėgėjai. Tais laikais Lietuvoje jokių profesionalų nebuvo. Gal tik išskyrus jau minėtą legionierių. Kiekvienas rinktinės ledo ritulininkas turėjo savo profesiją. Tiesa, R.Čerškus apgailestavo, jog dar nepavyko išsiaiškinti visų mūsų 1938 m. rinktinės žaidėjų pavardžių, vardų ir likimų. Niekaip nepavyksta nustatyti Jociaus (kitur rašoma Juciaus), kuris, tikrai yra žinoma, po karo liko Kaune, o po to išvyko į Vilnių, vardo bei pėdsakų.
 
Lietuvos komandos sudėtyje buvo 10 žaidėjų iš Kauno klubų: puolėjas Jurgis Grigalauskas, puolėjas Vytautas Ilgūnas, gynėjas Antanas Kuzmickas (visi iš „Tauro“ komandos); vartininkas A.Mačius, puolėjas Juozas Klimas (abu iš Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos komandos); gynėjai Bronius Kuzmickas, Vladas Karalius (abu iš LFLS komandos); puolėjai Eleuterijus Bačinskas, Alfredas Hofmanas (KVK-JSO) ir Jocius (iš Kauno jachtklubo komandos). Kadangi pirmenybių organizatoriai išlaikymą garantavo 16 delegacijos narių, tai į Prahą dar vyko ir vartininkas Alfonsas Gudaitis (iš „Tauro“), puolėjai Vladas Matulevičius, Stasys Vasaitis (iš KJK) ir Vilhelmas Dornas (iš LGSF).
 
„Mūsų rinktinės kapitonu buvo J.Grigalauskas. Įdomus sutapimas, jog gimiau ir augau tame pačiame name, kuriame anais laikais jis gyveno. J.Grigalausko tėvai Kaune, Gedimino ir Kęstučio gatvių kampe, turėjo vaistinę. Iš tiesų ir dabar ten dar yra vaistinė. Jurgis kažkada net buvo išrinktas geriausiu Lietuvos ledo ritulio puolėju. Jis buvo labai geras žaidėjas, todėl tapo ir rinktinės kapitonu. Aišku, kadangi jis buvo vaistininkų sūnus, tai sau galėjo leisti ir firminių ledo ritulininko apsaugų nusipirkti“, - pasakojo R.Čerškus.
 
A.Mačius buvo batsiuvys, B.Kuzmickas - karo lakūnas, o, pavyzdžiui, S.Vasaitis - aktorius. Be to, kad visi mūsų rinktinės ledo ritulininkai buvo skirtingų profesijų atstovai, jie vasarą pačiūžas iškeisdavo į kitas sporto šakas.
 
Jei dabar kas paklaustų, kuo žymūs Elektrėnai, turbūt visi atsakytų, jog ledo rituliu. Juk ten išaugintos dabartinės mūsų šios sporto šakos žvaigždės. Tačiau, pasak R.Čerškaus, tokie Elektrėnai anuomet buvo Vilkaviškis. Tiksliau - Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija.
 
„Tos gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas Zigmas Varanka išaugino ne vieną Lietuvos rinktinės žaidėją. Tai ir J.Klimas, ir E.Bačinskas. Tiesa, mokytoją su žmona, važiuojančius vežimu kaimo keliu, po karo sutraiškė okupantų sunkvežimis. Galbūt tai buvo padaryta ir tyčia. Įdomu tai, jog Vilkaviškyje buvo aikštelė, kurioje ilgai laikydavosi ledas. Kaune jau telkšodavo balos, o ten dar galėdavai žaisti“, - sakė tyrinėtojas.
 
Rusai istoriją nutyli
 
Negana to, kad, kaip minėta, lietuviai prisidėjo prie to, jog latviai ir estai greičiau perėjo prie kanadietiško ledo ritulio, bet jo paslapčių kauniečiai kartu su rygiečiais išmokė ir rusus. R.Čerškus pasakojo, kad čia pasižymėjo Z.Ganusauskas, J.Pimpis, V.Vaškelis, o ypač - Juozas Klimas, kuris buvo labai geras ledo ritulininkas ir vienas didžiausių šios srities žinovų.
 
„Rusų ledo ritulys oficialiai prasidėjo 1946 m. J.Klimas prisidėjo prie rusų ledo ritulio istorijos atsiradimo. Taigi, vyko pirmosios Rusijos ledo ritulio pirmenybės. Rungtynės buvo suorganizuotos tuo pačiu metu penkiuose miestuose. Latvijoje, dvikovoje tarp Estijos ir Latvijos „Dinamo“ komandų, teisėjavo J.Klimas. Beje, prieš šių pirmenybių startą latviai rusų treneriams bei teisėjams dar pravedė seminarą. Apie tai sąžiningesni Rusijos sporto istorikai dar kažkiek užsimena“, - pasakojo R.Čerškus.
 
Ledo ritulio tyrinėtojo teigimu, iki tol rusai net neskirdavo pačiūžų rūšių. Prasidėjus Rusijos pirmenybėms į Kauną atvažiuodavo įvairios komandos. Rusai į rungtynes atsiveždavo pačiūžas, skirtas greitajam čiuožimui.
 
„Kadangi Kaune visi jau seniai žaidė kanadietiškąjį ledo ritulį, tai publikai tos pačiūžos su ilgais peiliais sukeldavo juoką, - kalbėjo R.Čerškus. - Įdomu tai, jeigu rusų kalba ieškosime duomenų apie ledo ritulį, tai minima, kad pirmąjį įvartį Rusijos pirmenybėse 7 min. įmušė jų žaidžiantis treneris mače Archangelske tarp vietinės komandos ir Maskvos ekipos. O iš tikrųjų pirmasis pasižymėjo to paties mokytojo Z.Varankos auklėtinis iš Vilkaviškio gimnazijos Vladas Danilevičius, rungtynėse Kaune 2 min. mūšyje su Užhorodo ekipa. Tad Kaune, prie Halės, prasidėjo rusų ledo ritulio istorija. Tačiau jiems tai nepatogi tiesa. O antrąjį įvartį įmušė ukrainietis, 3 min. Kaune. Tai buvo išlyginamasis įvartis, nors galiausiai mes laimėjome 12:1. Tad jų tas neva pirmasis įvartis iš tiesų buvo tik trečiasis. Taigi rygiečiai ir kauniečiai, kurie nebuvo pasitraukę į Vakarus, išmokė rusus ledo ritulio. Senajai kauniečių kartai tai buvo plačiai žinomas dalykas, bet oficialiai nebuvo skelbiamas.“
 

Komentuoti

Aciu Kauno LGSF!, 2018-03-06 15:35:47
Tikrai puikus straipsnio komentaras. Skaiciau su azartu. Nemazai tasku ant I sudejo. Aciu
to:Kauno LGSF,, 2018-03-06 15:33:41
na tesiog kaip TS partijos susirinkime. Valio draugai-ponai.
Kauno LGSF, 2018-03-06 13:32:00
Iš kur atsilikusioje, karo nualintoje, uždaroje komunistinėje imperijoje, kur iki karo buvo žaidžiamas tik kojinis arba spirdis („futbolas“) ir rusiškas ritulys arba bandi, sužinota apie kanadietišką ledo ritulį. Gerokai anksčiau, dar prieš jubiliejinius Rusijos "hokėjaus" 70-mečio renginius, apie tai buvo prasitaręs tų pačių pirmųjų SSRS pirmenybių dalyvis Anatolijus Seglinas (1922-2009), tada žaidęs Maskvos „Spartake“. Viename interviu „Sovietų sporte“ jis taip papasakojo: „Buvo toks Savinas. Jis vadovavo futbolo ir bandi skyriams Sporto komitete Maskvoje. Išsikviečia jį vieną dieną šefas Romanovas ir sako: „Užsienyje žaidžia kanadietišką ledo ritulį, reik išsiaiškint, kas tai tokio, ir ar galime mes jį žaisti. Nes gi jis įeina į Olimpiados programą.“ Reikalas buvo 1946 metų pavasarį. Maskvoje apie „kažkokią šaibą“ niekas nebuvo girdėjęs, nulis informacijos. Savinui patarė važiuoti į „Pribaltiką“ (taip rusai vadina okupuotas Baltijos valstybes – red. pastaba) – ten lygtai iki karo žaidė kanadietišką ledo ritulį. Iš Rygos jis ir atsivežė kanadietiškas pačiūžas, lazdą ir ritulį, o taip pat ir brošiūrėlę su ledo ritulio taisyklėmis latvių kalboje. Skubiai padarė vertimą. Taip, iš tikrųjų, ir atsirado pas mus kanadietiškas ledo ritulys“. Iš tikrųjų tai ne visai taip, bet jau „šilčiau“. Žinia, rusai dažnai painiojo jų okupuotos „Pribaltikos“ šalių, miestų, tautų pavadinimus bei kalbas. Kaune, Žaliakalnyje, gyvenanti legendinio Nepriklausomos Lietuvos sportininko Juozo Klimo (1909-1992) dukra, architektė Danutė Klimaitė-Dargienė gerai pamena savo tėvo pasakojimus, ypač apie Kauną po antrosios bolševikų okupacijos. Komunistų Partijos iš Maskvos komandiruotas turbūt tas pats Sergejus Savinas geriausią Kauno LGSF klubo puolėją, kilusį nuo Vilkaviškio krašto (Alvito), susirado Kaune. Suprantama, kad ne be okupacinės administracijos bei represinių struktūrų pagalbos. Tada didelė dalis buvusių stipresnių Kauno ledo ritulininkų buvo pasitraukę su frontu į Vakarus, suimti, žuvę, arba jų gyvenama viena nebuvo žinoma. Už didesnių okupuotos šalies miestų juk vyko virš 10 metų trukęs SSRS-Lietuvos karas, ir ne apie sportą bei olimpiadas tada labiausiai mūsų žmonės galvojo. Maskolius tuomet „prašė“ Juozo pasidalinti savo žiniomis apie ledo ritulį bei išlikusia sportine įranga. Juozas Klimas pririnko ir ritulių, ir lazdų, net apsaugų pavyzdžių surado. Galėjo net ir brošiūrėlę su lietuviškai išleistomis kanadietiško ledo ritulio taisyklėmis duoti, kurią dar 1933 m. laisvoje Lietuvoje buvo išplatinęs Ledo sporto centro komitetas. Bet pagrindinės Rusijos žiniasklaidos priemonės, aprašinėdamos šlovintąją Rusijos 70 metų kanadietiško ledo ritulio istoriją, nei pastraipa, nei sakiniu, nei žodeliu neužsiminė, kas iš tiesų buvo pirmieji ir šios (be krepšinio ir stalo teniso – tai Maskva viešai pripažįsta) sporto šakos mokytojai. Tikriems senos kartos kauniečiams tai niekados nebuvo jokia paslaptis – lietuviai ir latviai rusus išmokė žaisti kanadietišką ledo ritulį po Antrojo pasaulinio karo. Bet tai, deja, darė ne iš per didelės meilės ledo rituliui ar Rusijai, o tik todėl, kad neturėjo kito pasirinkimo. Kauniečiai ledo ritulininkai gerai žinojo, kad atsisakius „padėti“ okupantams susipažįstant su jiems nesuprantamo žiemos sporto pagrindais, jų gali laukti inžinieriaus Kęstučio Bulotos likimas.
Kaip visad, 2018-03-06 11:50:33
rusai neskirdavo paciuzu, nieko nemokejo, lietuviai ismokyno, nes buvo patis paciausi ledo rytulyje. Autoriau, leiskyte paklausti, kokios rusu komandos buvo atvaziavusios tais metais zaisti i Kauna pirmienybiu rungtyniu? Isvardinkite. Zinote, nesivarginkite, as jums atsakysiu - NEIVIENOS Rusijos komandos nebuvo tais metasis Kaune, buvi tik atvaziavusi guculu komanda nusileidusi is Karpatu kalnu, kuri gal ir turejo paciuzas su ilgais peiliais, Toks ir rezultatas uz tai buvo 12-1. I Archangelska nevaziavo, uz tai gavo tech.pralaimejima , visas likusias pries Maskvos ir Rygos Dinamo, Archangelsko Vodnika, Maskvos VVS zaide Maskvos Dinamo stadione. Dar, rusai jau 1932 metais zaide ledo rytulio rungtynes pries vokieciu Fichte komanda. Rusai zaide bendi, o tai tos pacios paciuzos, tik greitesnis. Pirmas Rusijos cempionatas ivyko 1922, o Tarybu sajungos 1928 metais. Tai kaip cia gaunasi? Lietuviai ismokino rusus ciuozti? Laikiti rankomis lazda? Gal but lietuviai tapo Meisteriais pralaimeje 5 rungtynes is 6? Rasykite teisybe , klimatines salygos Lietuvoje buvo nepalankios vistyti ledo rytuli, o pokario Lietuvos TSR valdzia debiliska, nes ledo rytulio jai nereikejo. Gal but lietuviai tik paaiskino ledo rytulio taisykles rusiskai. Nors skaiciau , kad tai daug veliau padare latviai, nes taisykles tada buvo tik latviu kalba. Gal kas nors ir zavisi tokiais straipsniais
..., 2018-03-06 09:16:18
O sudetis buvo tuo metu tokia: Команда города Каунаса: М. Багдонавичюс, Юозас Григалаускас; Ю. Астраускас, С. Багдонавичюс, Л. Бальчюнас, В. Бурсявичюс, Зенонас Ганусаускас, С. Гурсавичюс, В. Данилявичюс, Антанас Кузьмицкас, С. Микалаускас, Юозас Пимпис, Ю. Петраускис, С. Скальскис.
.., 2018-03-06 09:15:21
papildymas... Tiksliau finale uzeme 7-a vieta. O bendai kiek maciau dalyvavo 12komandu. Tai gal ir neblogai visumoje.
., 2018-03-06 09:13:18
Tik idomumo delei pasiziurejau su google pagalba Rusijos ledo ritulio istorija. Na tikrai raso apie 1946 metu cempionata, kur zaide Kauno komanda. Gaila tik paskutine vieta uzeme. https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A7%D0%B5%D0%BC%D0%BF%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B0%D1%82_%D0%A1%D0%A1%D0%A1%D0%A0_%D0%BF%D0%BE_%D1%85%D0%BE%D0%BA%D0%BA%D0%B5%D1%8E_%D1%81_%D1%88%D0%B0%D0%B9%D0%B1%D0%BE%D0%B9_1946/1947