Ketvirtoji varžovė: labiausiai pasaulio čempionate nustebinusi Korėjos rinktinė (varžovų apžvalga)

Lietuvos ledo ritulio rinktinė šį savaitgalį kovos svarbiausiuose pasaulio čempionato IA diviziono mūšiuose dėl išlikimo šiame divizione. Dviejų rungtynių ciklą pradėsime jau šiandien, 11:00 val., rungtynėmis su Korėja. Prieš artėjančia akistatą siūlome atkreipti dėmesį į šiuos varžovus.

 

Sužinojus apie tai, jog 2018 metais Korėjoje vyks žiemos olimpinės žaidynės, šios šalies atstovai buvo pasiruošę padaryti viską, jog jų metu prieš vienuoliką stipriausių planetos rinktinių stosianti šios šalies nacionalinė ledo ritulio rinktinė neprisidarytų gėdos ir mestų kovą visiems varžovams.

 

Įgyvendinti savo planus Azijos atstovams sekėsi puikiai: prie trenerio vairo stojęs Jimas Paekas vos per tris metus šią rinktinę iš IB diviziono pakėlė dviem laipteliais aukštyn į elitinį pasaulio čempionato divizioną. Neapsijuokė korėjiečiai ir Pjongčange, kur jie liko be pergalių, tačiau neskaitant triuškinamo pralaimėjo prieš Šveicariją (0:8), jie pademonstravo atkaklumą ir pirmenybes baigė vos su vienu minėtu beviltišku pralaimėjimu žaidžiant su elitinėmis komandomis.

 

Visgi, po olimpiados daug džiaugsmo šios šalies ledo ritulio pasaulyje nebuvo: pasaulio čempionate likę be pergalių korėjiečiai sugrįžo laipteliu žemiau, o daugumos jiems kopti aukštyn padėjusių natūralizuotų žaidėjų šioje rinktinėje jau nebėra ir į aukščiausią savo tašką jie bandys grįžti daugiausiai remdamiesi vietiniu talentu.

 

 

Šiame divizione Korėja yra vienintelė, prieš kurią Lietuvos rinktinė tarpusavio rungtynių balanse žengia visiškai lygiai – abi rinktinės ne tik iškovojo tokį patį pergalių kiekį, tačiau ir viena kitai pelnė po tiek pat įvarčių.

 

Visgi, žiūrint į praeitį nerimą turėtų kelti tai, jog visi sėkmingi pasirodymai prieš Korėjos rinktinę buvo dar tada, kai keletas Lietuvos rinktinės debiutantų dar net nebuvo gimę. 1995 ir 2000 metais lietuviai iškovojo pergales (5:2 ir 8:3), o 1999 metais užfiksuotos lygiosios (4:4).

 

Visgi, po dvylikos metų rinktinėms dar kartą susitikus tarptautinėje arenoje, jėgų balansas pakrypo varžovų naudai. Per du sužaistus mačus mes ne tik likome be pergalių (2012 metais 0:3 ir 2015 metais 0:5), tačiau ir į varžovus vartus nesugebėjome pasiųsti nė vieno įvarčio.

 

 

Stebint Korėjos rinktinės žaidimą, ilgai ieškoti pavyzdžių iš mūsų pastarųjų metų varžovų tikrai nereikėtų: ši Azijos valstybė savo žaidimo stiliumi gerokai primena kitą šio regiono komandą – Japoniją. Visgi, derėtų pastebėti, jog korėjiečiai gerokai sėkmingiau už japonus išnaudoja savo privalumus bei paslepia trūkumus, o tai puikiai atspinti ir tais faktorius, kad šias rinktines skiria vienas divizionas.

 

Be jokios abejonės, didžiausias Korėjos rinktinės ginklas – greitis. Bėgti šioje rinktinėje gali visi, o greitose atakose jie yra itin pavojingi. Net penki iš vienuolikos šios rinktinės įvarčių buvo pelnyti greitose atakose, perėmus ritulį iš varžovų ir šiems nespėjus užsiimti savo pozicijų, o dar vienoje greitoje atakoje jie pasižymėjo nepaisant to, kad prie savo vartų suspėjo sugrįžti visi penki oponentų ledo ritulininkai. Pridėjus taip pat greitoje atakoje pelnytą įvartį į tuščius vartus, galima lengvai suskaičiuoti, kad didžioji dauguma šios rinktinės tikslių smūgių buvo atlikta būtent pasinaudojant greitais išpuoliais.

 

Greitas judėjimas ant ledo jiems padeda ir neutralizuojant mažumą. Prieš korėjiečius kiekybinę persvarą išnaudojo tik slovėnai, pasižymėję dukart, o vengrams ir kazachams išspręsti šios dilemos nepavyko. Jų produktyvumą stabdant varžovus šiose situacijose atspindi ir statistika – pirmenybėse pagal kiekybinės varžovų persvaros neutralizavimą jie žengia antri.

 

Savo atakas Korėjos rinktinė dažniausiai grindžia greitais perdavimais, o surasti laisvą komandos draugą padeda ir puikus tarpusavio supratimas. Tik keturi šios rinktinės nariai nežaidžia Azijos lygoje, o „Anyang Halla“ savo atstovų šioje rinktinėje turi net 14. Ne vienerius metus tiek klube, tiek ir rinktinėje kartu žaidžiantiems ledo ritulininkams jau nereikia spėlioti, kur atsidurs jų komandos draugas. Visa tai gerokai sumažina klaidų skaičių ir leidžia jiems maksimaliai išnaudoti geriausias savo ir komandos draugų savybes.

 

Jei greituose išpuoliuose Korėjos ledo ritulininkai jaučiasi kaip žuvis vandenyje, tai kurti pozicines atakas jiems sekasi gerokai sunkiau. Žaidžiant daugumas atsivėrus daugiau erdvių jie atrodo visai neblogai (22,22% išnaudotų daugumų), tai rungtyniaujant lygiomis sudėtimis Azijos atstovai ne visada randa spragų varžovų gynybose. Rungtyniaujant penki prieš penkis Korėjos ledo ritulininkai neretai pozicines atakas baigia taip ir nesuradę būtų mesti į varžovų vartus. Tai gerokai suprastina ir jų statistinius rodiklius: pagal metimus ši rinktinė lenkia tik lietuvius. Visgi, porą įvarčių jie pelnė ir po ilgesnių atakų bei gynėjų atliktų metimų iš toli, tad reikalui esant jie gali varžovus bausti ir tokiais būdais.

 

Didžiausia šios rinktinės žvaigžde veikiausiai reikėtų vadinti ne kurį nors ledo ritulininką, tačiau jų trenerį Jimą Paeką. Korėjoje gimęs, bet į Šiaurės Ameriką persikėlęs ir savo gimtąjį vardą (Chisun) prie vietinių tradicijų pritaikęs 52-ejų metų Korėjos rinktinės treneris per savo karjerą niekuomet nežaidė už gimtąją šalį, nepaisant to, jog pasiekė aukštą lygį ir penkis metus žaidė NHL lygoje. Visgi, sužinojus apie Korėjos dalyvavimą olimpinėse žaidynėse jis susigundė galimybe dirbti šioje šalyje ir perėmė vyriausiojo trenerio titulą. Iki tol antroje pagal pajėgumą JAV lygoje – AHL, trenerio asistento pareigas užėmęs strategas demonstravo puikius pasiekimus ir vos per tris metus sugebėjo atvesti šią rinktinę į neregėtas aukštumas – elitinį divizioną bei toliau tęsia darbus gimtinėje.

 

Iš Korėjos rinktinės žaidėjų pirmiausia išskirti reikia Sang Wook Kimą. Į čempionatą atvykęs kaip rezultatyviausias Korėjos žaidėjas Azijos lygoje, jis netruko parodyti, kad tokius rezultatus jis demonstravo ne veltui. Du įvarčiai ir du rezultatyvūs perdavimai į Vengrijos vartus, įvartis ir rezultatyvus perdavimas prieš slovėnus ir net jį sustabdžius šeimininkams, po trijų turų jis išlieka rezultatyviausias viso čempionato žaidėjas.

 

Kitas tik gerų žodžių nusipelnantis Korėjos žaidėjas – Mattas Daltonas. Karjeros pradžioje net ir NHL lygą dominęs natūralizuotas kanadietis 2014 metais po trijų metų Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL), persikėlė į Korėją su tikslu padėti šios šalies rinktinei ruoštis olimpiadai. Savo investicija korėjiečiai tikrai nenusivylė: be keturių geriausio Azijos pirmenybių vartininko titulų, jis savo sąskaitoje turi ir galybę puikių pasirodymų rinktinės gretose, įskaičiuojant ir šį čempionatą. Rungtynėse su vengrais šis vartininkas atlaikė beprotišką varžovų spaudimą ir rungtynes baigė praleidęs vos vieną įvartį. Stabiliai jis atrodė ir kituose mačuose, o geriausių vartininkų rikiuotėje jis žengia antras pagal atremtų metimų procentą ir pirmas pagal atremtų metimų skaičių.

 

 

Šios rungtynės mūsų varžovams yra netgi svarbesnės nei lietuviams. Jei Lietuvos rinktinei viską nulems paskutinis mačas, korėjiečiai siekdami savo tikslų klysti šiandien negali. Vis dar kovojantys dėl pirmų dviejų vietų ir norėdami išlaikyti viską savo rankose, Korėjos atstovai šiandien privalo iškovoti tris taškus, o kitokio rezultato atveju, jiems reikės sulaukti palankaus rezultato vakarinėje dienos akistatoje.

 

Lietuvos rinktinei šios rungtynės taip pat svarbios. Pergalės per pagrindinį laiką atveju, norint išlikti šiame divizione paskutiniame mače gali užtekti ir taško, o dar vienas triumfas per pagrindinį laiką galėtų atnešti ir bronzos medalius. Pergalė po pratęsimo ar baudinių serijos palengvintų kovą dėl išlikimo – tuomet paskutiniame mače su slovėnais lietuviams užtektų bet kokios pergalės. Tuo tarpu vienas taškas jokios įtakos galutinei rikiuotei neturėtų – rinktinei vis tiek reikėtų paskutiniame ture laimėti per pagrindinį laiką.

 

 

Korėjos ir Lietuvos rinktinės treneriai – Jimas Peakas ir Danielis Lacroix per savo ledo ritulininko karjeras pasiekė aukščiausią tašką patekdami į NHL lygą. Tiesa, vienintelių tokį pasiekimą tarp šio diviziono strategų turinčių vyrų keliai šioje lygoje beveik prasilenkė – kol D. Lacroix dar tik žengė pirmuosius savo žingsnius tarp stipriausių planetos ledo ritulininkų, J. Peakas ten jau žaidė paskutinį pilnavertį sezoną;

 

Danieliui Bogdziuliui ši akistata bus jubiliejinė – 50-oji oficialiose rungtynėse vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius. Į devintąjį savo pasaulio čempionatą atvykęs puolėjas taip pat yra dukart gynęs šalies garbę olimpinių žaidynių atrankoje;

 

Trys jauniausi Korėjos rinktinės nariai yra gimę 1996 metais. Lietuvos rinktinėje yra devyni už juos jaunesni ledo ritulininkai. Nenuostabu, kad šiame mače susitiks jauniausia (Lietuva) ir vyriausia (Korėja) čempionato ekipos, o be to ir mažiausius (Korėja) ir aukščiausius (Lietuva) ledo ritulininkus turinti rinktinė.