Lietuvos sirgaliai triukšmingai pasveikino iš Belfasto grįžusią Lietuvos ledo ritulio rinktinę

Trečiadienio vakarą Vilniaus bare „Piano Man“ rinkosi gausi ledo ritulio sirgalių publika, artimieji, bičiuliai, kurie dar kartelį norėjo pasidžiaugti ledo ritulininkų bronza ir neformalioje aplinkoje padiskutuoti su žaidėjais apie Lietuvos ledo ritulio ateitį.

 

Lietuvos ledo ritulio rinktinė ketvirtą kartą iš eilės užėmė trečiąją vietą pasaulio čempionato I diviziono B grupėje – trečioje pagal pajėgumą planetos pirmenybių pakopoje. Lietuviai 3:0 nugalėjo estus, 8:0 olandus, 2:5 pralaimėjo britams, 2:6 japonams, 3:1 įveikė kroatus ir surinko devynis taškus. Juos aplenkė nugalėtoja tapusi ir kelialapį į aukštesnę grupę iškovojusi turnyro šeimininkė Didžioji Britanija (15 taškų) ir antrąją vietą iškovojusi Japonija (12 taškų).

 

Bronzos medaliai I diviziono B grupėje – daug ar mažai? Kada kilsime aukščiau? Ar pavyks kitais metais gauti teisę organizuoti pasaulio čempionatą Lietuvoje? Kokia tikimybė, kad kitais metais išvysime Lietuvos ledo ritulio svajonių komandą su Dariumi Kasparaičiu ir Dainiumi Zubrumi? Štai tokie klausimai rūpėjo susirinkusiems ledo ritulio gerbėjams.

 

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos ledo ritulio rinktinės kapitonas Mindaugas Kieras, vienas geriausių Lietuvos rinktinės gynėjų Artūras Katulis, Lietuvos ledo ritulio asociacijos prezidentas Petras Nausėda.

 

Lietuvos rinktinės kapitonas M. Kieras tvirtino, kad progų kilti aukščiau jau turėjome ir anksčiau. 2006 m. Lietuvos rinktinei pritrūko vos dviejų įvarčių, kad aplenktų austrus ir pakiltų į aukščiausią divizioną, kuriame būtume susitikę su geriausiomis pasaulio ledo ritulio ekipomis. 2016 m. pritrūko vieno sėkmingo baudinio, kad laimėtume prieš Kroatiją ir kiltume aukštyn. Anot rinktinės senbuvių, talentingo jaunimo įsiliejimas į komandą, trenerių štabo patirtis, leidžia tikėti, kad Lietuvos ledo ritulys eina teisinga kryptimi ir, surinkę visus pajėgiausius Lietuvos rinktinės žaidėjus, jau kitais metais galėtume iškovoti I diviziono B grupės aukso medalius.

 

Kaip teigė rinktinės jaunimo flango žaidėjas Ugnius Čižas, šiuo metu rinktinėje likę keturi „seni vilkai“ – Artūras Katulis, Mindaugas Kieras, Rolandas Aliukonis, Darius Pliskauskas – labai reikalingi rinktinei. Jų patirtis, jėga ir žaidimo intuicija padėjo pasiekti šių metų čempionato pergales. „Kol kas esu patenkintas savo žaidimu. Greičio ir jėgos turiu pakankamai. Be abejo, visada smagu ir įvarčius mušti, tačiau esu gynėjas ir man svarbiausia būti kuo naudingesniam komandai. Žaisiu tol, kol būsiu reikalingas!“ – pažadėjo rinktinės gynėjas A. Katulis.

 

Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas P. Nausėda taip pat nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, prie stabilaus vyrų rinktinės žaidimo smarkiai prisidėjo rinktinės vyr. treneris Berndas Haake, kuris per pastaruosius metus ne tik pats keitė rinktinės veidą, bet ir pakvietė į rinktinę kitų garsių užsienio specialistų. „Mūsų asociacija siekia išlaikyti esamą trenerių štabą. Tai bus viena iš mano artimiausių užduočių, nuvykus į Tarptautinės ledo ritulio federacijos kongresą“, – pasakojo P. Nausėda.

 

Susirinkę sirgaliai turėjo galimybę užduoti savo klausimus. Žinoma, labiausiai visiems rūpėjo, kaip atrodo garbingos muštynės ledo ritulyje. M. Kieras prisiminė savo patirtį Anglijos lygoje, kai žaidėjas, nenorintis veltis į muštynes, tiesiog tiesiai šviesiai atsakydavo „aš nesimušiu!“ ir tai nebuvo laikoma silpnumu. Tai tiesiog reiškė, kad žaidėjas labiau nori žaisti aikštelėje, o ne sėdėti ant suoliuko.

 

Susitikimo su sirgaliais pabaigoje „Hockey Lietuva“ prezidentas patvirtino, kad kitais metais siekiama Lietuvoje surengti pasaulio ledo ritulio I diviziono B grupės čempionatą. Galimybes tokio lygio čempionatą surengti Lietuvoje turi trijų miestų arenos: Vilniaus „Siemens“ arena, Kauno „Žalgirio“ arena ir Klaipėdos „Švyturio“ arena. „Jei mums bus suteikta teisė rengti čempionatą, kalbėsimės su visais trimis miestais ir rinksimės palankiausią sprendimą ledo rituliui“, – sakė P. Nausėda.