Pasaulio čempionatui pasibaigus: ar Lietuva pasirodė blogiau nei pernai?

 Visą praėjusią savaitę žiūrovų dėmesį kaustęs ledo ritulio spektaklis baigėsi - pasaulio ledo ritulio čempionato IB divizione šeštadienį buvo sužaisti paskutiniai mačai. Paskutiniame ture paaiškėjo, jog šeimininkai britai laimėjo auksą, o mūsų šalies atstovams ir vėl atiteko pirmenybių bronza. Apie paskutinio turo įvykius ir šio čempionato įdomybes – paskutinėje pasaulio čempionato apžvalgoje.

 

Lietuva – Kroatija 3:1

Estija – Nyderlandai 4:3

Japonija – Didžioji Britanija 0:4

 

Paskutinį čempionato turą pradėjo Lietuvos ir Kroatijos akistata dėl bronzos. Nors mūsų šalies atstovus tenkino net ir lygiosios po 60 minučių, o kroatai pasižymėjo pirmieji, visas rungtynes užtikrintai žaidę lietuviai varžovams progų atimti bronzos medalius nesuteikė. Tris įvarčius pelniusiems ir varžovams daugiau pasižymėti neleidusiems lietuviams mačo pabaigoje per daug jaudintis nereikėjo, o su pralaimėjimu susitaikę atrodė ir patys kroatai.

 

Lietuvių pergalė turėjo itin nepatikti ir Nyderlandų atstovams. Po tokios pirmo mačo baigties, jų užduotys išlikti dar labiau pasunkėjo – jiems reikėjo ne tik nugalėti estus, tačiau ir įveikti juos trijų įvarčių skirtumu. Nors dar pirmąjame kėlinyje olandams pavyko pelnyti du įvarčius be atsako ir priartėti prie jų tikslo, Roberto Roobos vedami estai galiausiai ne tik išlygino rezultatą, tačiau ir jį persvėrė taip varžovus šiose pirmenybėse palikdami be taškų.

 

Paskutinėse pirmenybių rungtynėse susitiko dvi į auksą besitaikiusios ir taškų iki paskutinio turo nepraradusios rinktinės. Vietinių žiūrovų džiaugsmui, japonams nepavyko primesti savojo žaidimo stiliaus, o patyrusi Didžiosios Britanijos rinktinė pagaliau iškovojo čempionato auksą ir kitais metais sugrįš į IA divizioną. Užtikrintai paskutinį mačą sužaidę britai šansų varžovams beveik nepaliko, o jau po dviejų kėlinių turėjo keturių įvarčių persvarą, kurią jie išlaikė iki pat susitikimo pabaigos.

 

 

 

Patyrusi Didžiosios Britanijos rinktinė nuo pat pirmos treniruočių dienos žinojo, ką jie turi padaryti norėdami iškovoti auksą ir savojo plano sėkmingai laikėsi iki pat paskutinių čempionato minučių. Nuo pat pirmų kiekvieno mačo akimirkų britai priešininkams primesdavo savąjį žaidimo stilių, o su juo susitvarkyti nepajėgė nė viena šiame čempionate jiems iššūkį mesti bandžiusi rinktinė. Kitą sezoną Didžiosios Britanijos lauks nauji iššūkiai – po pirmenybių namuose iš rinktinės veikiausiai pasitrauks keletas labiausiai patyrusių žaidėjų, o po priverstinio atsinaujimo jų lauks daug stipresni varžovai, kurie aukštesniame lygyje kovoja jau ne vienerius metus.

 

Septynis naujokus į pirmenybes atsivežę japonai namo grįžta nepasiekę savo tikslo – sidabrą iškovojusi rinktinė IB divizione bus priversta varžytis ir kitąmet. Komandos atjauninimas didelės naudos jiems taip pat neatnešė – svarbiausiose rungtynėse didžiausią darbą atlikdavo rinktinės veteranai. Jei mače su Lietuvos rinktine patyrusių žaidėjų indėlio pergalei pakako, tai susitikime su britais jie buvo sustabdyti, o čempionato naujokams savojo meistriškumo rungtyniaujant su šeimininkais įrodyti taip ir nepavyko. Japonams belieka tikėtis, jog įgavę patirties jaunieji šios rinktinės nariai jau kitąmet galės prisiimti daug daugiau atsakomybės ant savo pečių, nes komandos veteranai be jų pagalbos vieni patys pirmenybėse triumfuoti tikriausiai nesugebės ir kitais metais.

 

Ketvirtą kartą iš eilės Lietuvos rinktinės iškovoti bronzos medaliai kelia dvejopus jausmus. Viena vertus dar pernai lietuvius vos įvartis skyrė nuo patekimo į aukštesnį divizioną, o šiemet bet kokios viltys iškovoti auksą buvo sugniuždytos dar po keturių turų. Tačiau tuo pačiu tenka pripažinti, kad šiais metais čempionato lygis buvo šiek tiek aukštesnis, o taip pat galima ir pasidžiaugti, jog rinktinė solidžiai susitvarkė su pastaraisiais metais sunkiai įveikiama Kroatijos rinktine, o mačuose su britais ir japonais lietuviai taip pat neatrodė beviltiškai. Su šeimininkais koją pakišo prastai sužaistas pirmasis kėlinys, o su Azijos atstovais du kėlinius lygiai kovoję Lietuvos rinktinės nariai varžovams pabėgti į priekį leido tik nesėkmingai pasirodę lemiamame trečiąjame kėlinyje.

 

Žiūrint į kitus metus perspektyvų Lietuvos rinktinėje galima įžvelgti nemažai. Rinktinę kitais metais gali papildyti nemažai pajėgių žaidėjų, kurie šiemet į čempionatą negalėjo atvykti dėl užimtumo klubuose arba patirtų traumų. Viso savo potencialo dar tikrai neatskleidė ir dauguma šiemet rinktinėje žaidusių lietuvių. Geresnių pasaulio čempionatų savo karjeroje turėjo ne vienas mūsų rinktinės puolėjas, o patirties ir naudingų pamokų gavę jaunieji rinktinės gynėjai kitais metais bus dar stipresni ir labiau pasiruošę čempionatui. Jau šiemet pasirengimo cikle buvusi didžiulė konkurencija puolėjų grandyje kitais metais turėtų būti dar didesnė, o tai taip pat geras ženklas Lietuvos rinktinės gerbėjams.

 

Po paskutinių rungtynių mįslingai apie ateitį kalbėjo penkis pastaruosius metus rinktinei vadovavęs Berndas Haakė, o į vieną itin svarbų klausimą atsakymą sužinosime jau gegužes pabaigoje. Būtent tada bus paskelbti kitų metų pirmenybių šeimininkai, kuriais pretenduoja tapti ir lietuviai. Namų sienos ir visų geriausių žaidėjų atvykimas į rinktinę lietuviams tikrai padėtų siekti dar aukštesnių rezultatų, tačiau iki tol ledo ritulininkų dar laukia atostogos ir ilgas artėjantis sezonas klubuose.

 

Prieš pirmenybes daug problemų dėl gynybos grandies turėję estai į čempionatą vyko tikėdamiesi bent jau aplenkti geriausių žaidėjų netekusią Nyderlandų rinktinę, o sėkmės atveju ir nustebinti bent vieną iš formaliai stipresnių rinktinių. Įvykdyti estams pavyko abu šiuos tikslus – nors dėl išlikimo jiems teko kautis dar ir per paskutinį mačą, čempionatą dvejomis pergalėmis iš eilės užbaigę Estijos rinktinės nariai galėjo džiaugtis savo pasirodymu. Vis daugiau atsakomybės šios rinktinės gretose iš veteranų perima jaunesni šios ekipos žaidėjai, kurie kitais metais atvyks dar stipresni ir tikrai nestokos ambicijų dar kartą pagerinti savo pasirodymą bei pagaliau pasipuošti IB diviziono medaliais.

 

Prieš čempionatą pasigirdusios kroatų kalbos apie rimtą pasiruošimą pirmenybėms ir laukiančią kovą dėl aukso taip ir liko kalbomis. Kroatai ne tik nesugebėjo pasipriešinti japonams ir britams, tačiau ir pralaimėjo estams bei lietuviams. Jei su pralaimėjimais favoritams Kroatijos rinktinės gerbėjai jau buvo spėję susigyventi, tai nesėkmės žaidžiant su pastaraisiais metais įveiktomis Estijos ir Lietuvos rinktinėmis tapo didžiuliu nusivylimu. Ateitis nieko gero kroatams taip pat nežada – Zagrebo „Medveščak“ ekipai pasitraukus iš KHL pirmenybių, o šalies jaunimo rinktinėms demonstruojant kuklius rezultatus, šios šalies ledo ritulio perspektyvos artėjantiems metams tikrai nėra pačios geriausios. Dar prasčiau reikėtų vertinti Enio Sacilotto šansus likti prie Kroatijos rinktinės vairo – metus trukęs stratego darbas rinktinėje norimų rezultatų neatnešė, o po itin nesėkmingo pasirodymo italui vargu ar bus suteiktas šansas pagerinti savo pasirodymą kitų metų pirmenybėse.

 

Po šio čempionato belieka užjausti Nyderlandų rinktinės atstovus ir jos trenerį. Net 20 rinktinės kandidatų, iš kurių daugiau nei pusė būtų tikrai suradę savo vietą nacionalinės ekipos sudėtyje, įstrigo savo klubuose, o trys vietos, kurias Chrisas Eimersas paliko tikėdamasis dar sulaukti šių žaidėjų, taip ir nebuvo užpildytos. Didžiosios daugumos pagrindinės sudėties žaidėjų netekę olandai paskutiniame ture iš paskutinių jėgų stengėsi įveikti estus reikiamu skirtumu, tačiau galiausiai pritrūkę jėgų ir meistriškumo, jie buvo priversti dar kartą atsisveikinti su IB diviziono pirmenybėmis. Kitąmet šiai rinktinei beliks dar kartą įrodyti savo meistriškumą žemesniame lygyje ir tikėtis, jog kitą kartą kovoti aukštesnio rango turnyre jiems padės ir didžiausios rinktinės žvaigždės.

 

 

 

Estų ir lietuvių pagalba vieni kitiems. Per paskutinius du turus Estijos ir Lietuvos rinktinės prisidėjo prie to, kad pagerintų viena kitos poziciją. Estai ne tik nugalėjo Kroatijos ekipą ir taip palengvino lietuvių užduotis paskutiniame ture, tačiau ir sutraumavo vieną iš kroatų lyderių – Davidą Brine`ą, kuris po neleistino Vadimo Vasjonkino veiksmo į aikštę šiame turnyre taip ir nesugrįžo. Tuo tarpu lietuviai savo pergale prieš tuos pačius kroatus leido Estams pakilti į ketvirtąją turnyrinės lentelės poziciją, laipteliu žemiau nustumiant Kroatijos rinktinę.

 

Turnyro pabaiga anksčiau laiko. Po epizodo, kai buvo sutraumuotas D. Brine`as, turnyras pasibaigė ne tik susižeidusiam ledo ritulininkui. Prasikaltęs V. Vasjonkinas gavo 5+20 minučių nuobaudą bei iškart po pražangos buvo išvarytas iš aikštės ir nubaustas vienerių rungtynių diskvalifikacija, dėl kurios negalėjo padėti savo rinktinei lemiamame mače.

 

Emocinga pabaiga. Estijos ir Nyderlandų rinktinės savo turnyrą pabaigė santykius išsiaiškindamos kumščiais. Jau po finalinio rungtynių švilpuko kilo masinės muštynės, kuriose sudalyvavo beveik visi tuo metu aikštėje buvę žaidėjai. Aktyviausiems kivirčo dalyviams – estams Robertui Roobai ir Aleksandrui Ossipovui bei olandams Joey Oosterveldui ir Thomasui Roosendaaliui jau po mačo buvo išrašytos 25 minučių baudos.

 

Šeštas aikštės žaidėjas rezultato neįtakojo. Šiose pirmenybėse rungtynių pabaigoje bandydamos išsigelbėti, vartininką šeštu aikštės žaidėju keitė trys rinktinės – Nyderlandų, Kroatijos (du kartus) ir Estijos. Visgi, šie pokyčiai ne tik nepadėjo įmušti įvarčio į varžovų vartus, tačiau ir nekainavo nė vieno įvarčio į taip rizikavusių rinktinių vartus – pirmenybėse nebuvo pelnyta nė vieno įvarčio į tuščius vartus.

 

Visų žaidėjų indėlis. Auksą iškovosioje Didžiosios Britanijos rinktinėje savo indėlį į rinktinės žaidimą įnešė visi 22 rinktinės nariai. Visi 20 aikštės žaidėjų pelnė bent po vieną tašką, o pasikeisdami kas rungtynes žaidę vartininkai tarp geriausių savo pozicijos žaidėjų užėmė pirmąją ir antrąją vietas.

 

Aktyviausi. Dažniausiai varžovų vartams šioje pirmenybėse grasino britų lyderiai – Evanas Mosey ir Robertas Dowdas: abu šie žaidėjai atliko po 23 metimus. Lietuvis Arnoldas Bosas šioje kategorijoje liko trečias, bet puolėjui šių pirmenybių metu trūko tikslumo, kadangi įvarčiu baigėsi vos vienas jo smūgis iš 21 bandymo nuginkluoti varžovų vartininką.

 

Dominavimas. Per šį pasaulio čempionatą Didžiosios Britanijos rinktinė dominavo ne tik aikštėje, kur nė karto nuo varžovų neatsiliko, tačiau ir komandinėse statistikos kategorijose. Britai pelnė daugiausiai, o praleido mažiausiai įvarčių, buvo efektyviausi metant į vartus, varžovams suteikė mažiausiai galimybių pasižymėti bei pirmavo tiek pagal daugumos išnaudojimą, tiek pagal neutralizaciją. Nenuostabu, jog po tokio pasirodymo Didžiosios Britanijos rinktinė iškovojo maksimalų taškų skaičių ir laimėjo IB divizioną bei iškovojo kelialapį į aukštesnio rango čempionatą.

 

Be planuotos pagalbos. Prieš čempionatą 17 aikštės žaidėjų atsivežusi Nyderlandų rinktinė tikėjosi per lemiamus mačus sulaukti pajėgaus papildymo ir pasistiprinti dar trimis žaidėjais. Visgi, jų visas viltis sužlugdė užsitęsusios kovos klubinuose čempionatuose, o laiku užbaigti sezono ir prisijungti prie nacionalinės ekipos nepavyko nė vienam šios rinktinės kandidatui.

 

Stabilumas. Lietuvos rinktinė tęsia tradiciją pasaulio čempionatuose demonstruoti stabilius rezultatus. Prieš tai keturis sezonus iš eilės likusi penkta, dabar rinktinė ketvirtus metus iš eilės pasidabino bronzos medaliais.

 

Taikliausias. Iš visų šiame čempionate bent penkis smūgius atlikusių žaidėjų, geriausiai į vartus mesti sekėsi Ugniui Čižui. Per devynis bandymus jam pavyko pasižymėti keturis kartus (44,44%), o pagal šį rodiklį jis tik šiek tiek lenkė britą Matthew Myersą, kuris po savo septynių smūgių įvarčius džiaugėsi tris kartus (42,86%).

 

Pirmenybes, kurias norėsis pamiršti. Nors šios pirmenybės turėjo nepatikti visiems Nyderlandų žaidėjams, vienam iš jų priežasčių liūdėti dar daugiau dėl savo asmeninės statistikos. Taškais nepasižymėjęs Thomasas Roosendaalis užėmė paskutines vietas tose statistikos kategorijose, kuriose būti prasčiausiu tikrai nesinori. Jis gavo daugiausiai baudos minučių (33) ir turėjo prasčiausią „plius-minus“ rodiklį iš visų čempionate žaidusių ledo ritulininkų (-16).

 

„Hat-trickai“. Paskutiniame ture Robertas Rooba pasirūpino, jog britas Colinas Shieldsas nebūtų vienintelis šiose pirmenybėse per vieną mačą pelnęs tris įvarčius. Taip pat, kaip ir jo kur kas labiau patyręs kolega, R. Rooba trimis įvarčiais baudė Nyderlandų rinktinę.

 

Rezultatyviausi. Po trijų turų įsivežęs į rezulatyviausių žaidėjų viršūnę, Daisuke Obara savo vietos viršūnėje neužleido niekam. Visgi, 10 taškų (5 įvarčiai ir 5 rezultatyvūs perdavimai) surinkęs 35-erių metų žaidėjas lemiamose rungtynėse dėl aukso, kaip ir visa jo rinktinė, nepasižymėjo, tad rezultatyviausio žaidėjo titulas jam tapo tik mažyte paguoda neiškovojus taip norimos pirmosios vietos. Į rezultatyviausių žaidėjų penketuką dar pateko trys britai (Robertas Dowdas, Colinas Shieldsas ir Evanas Mosey) ir kroatas Borna Renduličius – visų šių žaidėjų sąskaitose buvo po aštuonis taškus. Rezultatyviausias lietuvis – Arnoldas Bosas (1 įvartis ir 5 rezultatyvūs perdavimai – 6 taškai), galutinėje rezultatyviausių žaidėjų rikiuotėje liko dvyliktas.

 

Geriausi vartininkai. Geriausių čempionato vartininkų rikiuotėje karaliavo britai, kurie užėmė dvi pirmąsias vietas. Du mačus sužaidęs Stephenas Murphy po čempionato užfiksavo geriausią procentaliai atremtų metimų statistiką (96,97%) ir aplenkė savo kolegą Beną Bownsą (95,12%). Visgi, tenka pripažinti, jog daugiau darbo atliko pastarasis, kadangi jam teko susitvarkyti su daugiau nei du kartus didesniu smūgiu skaičiumi. Po pirmų dviejų turų šioje statistikos kategorijoje pirmavęs Artūras Pavliukovas galutinėje rikiuotėje liko ketvirtas (91,18% atremtų metimų).

 

Kiti metai. Jau dabar aiškios visos dalyvės, kurios kitais metais rungtyniaus pasaulio ledo ritulio čempionato IB divizione. Prie keturių šiemet žaidusių rinktinių (Japonijos, Lietuvos, Kroatijos ir Estijos) prisijungs iš IA diviziono iškritusi Ukraina ir po metų IIA divizione sugrįžtantys rumunai. Kitų metų pirmenybes pretenduoja rengti ir lietuviai, o spendimas dėl ateinančio čempionato šeimininkų bus priimtas gegužės pabaigoje.