Rinktinės kelyje - potencialo dar neatskleidusi Vengrija (varžovų apžvalga)

Rungtynių maratoną pasaulio ledo ritulio čempionato IA divizione tęsianti Lietuvos rinktinė vis dar siekia pirmosios pergalės, o ilgiau be jos likti gali būti itin pavojinga. Žemutiniame turnyrinės lentelės trejete atsidūrę lietuviai šiandien stos į bene svarbiausią mūšį šiose pirmenybėse – rungtynes su taškų taip pat dar neturinčia Vengrija. Prieš laukiančią akistatą tradiciškai siūlome susipažinti su būsimais varžovais.

 

Pastaraisiais metais Vengrijos rinktinė yra stabili IA diviziono dalyvė. Nors 2015 metais jiems buvo pavykę prasibrauti į elitą, vos po metų žemyn nusileidusi rinktinė ir toliau kaunasi šioje pakopoje, kurioje ji po divizionų pasikeitimų praleido septynis iš aštuonių sezonų.

 

Nors pakilimu vengrai per šį laikotarpį džiaugėsi vos kartą, kovoti dėl išlikimo jiems dažniausiai taip pat netekdavo. Vienintelį kartą sudėtingesnėje situacijoje jie atsidūrė 2017 metais, kai liko penktoje pozicijoje. Visgi, net ir tada iškritusią Ukrainos rinktinę jie įveikė jau pirmajame ture, o po to keturi sekę pralaimėjimai jų pozicijų kovoje dėl išlikimo nesudrebino.

 

Šios rinktinės praėjusių metų pasirodymas galėtų būti vertinamas dviprasmiškai. Žaisdama namuose ji iki paskutinio turo kovėsi dėl patekimo aukštyn ir galėjo IA divizione įnešti visišką painiavą per pagrindinį laiką įveikdami Didžiosios Britanijos rinktinę. Norėdami vietos pirmajame dvejete pergalę trijų įvarčių skirtumu turėję pasiekti vengrai buvo įgiję dviejų įvarčių persvarą, tačiau galiausiai net nesugebėjo laimėti, išlyginamąjį įvartį praleisdami likus vos 15 sekundžių iki mačo finišo. Galiausiai jie pralaimėjo ir liko ketvirtoje pozicijoje.

 

 

Vengrijos rinktinė yra viena iš keturių komandų, kuri lietuviams iššūkį metė dar pirmaisiais Lietuvos rinktinės žingsniais ledo ritulio pasaulyje, susitikdama 1938 metų pasaulio čempionate ir iškovodama ten pergalę 10:1.

 

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šios rinktinės 1996-1998 metais tris kartus išbandė jėgas tarpusavio akistatose, visus kartus pergalę iškovojant varžovams, tarp jų ir įsimintiniausią tarpusavio mačuose, 1998 metų namuose vykusiame pasaulio čempionate, kai jie laimėjo net 14:0.

 

Vėliau akistatų skaičius sumažėjo, o nuo 2008 metų šios rinktinės tarpusavyje susitikdavo tik olimpinių žaidinių atrankose. Visus oficialius mačus varžovai laimėjo, įskaitant ir paskutinę akistatą 2016 metais Vengrijoje (0:4), bet vieną pergalę prieš varžovus per savo istoriją turime ir mes. Tiesa, tai buvo padaryta kontroliniame turnyre Lenkijoje, 2007 metais, laimėjus 2:1.

 

 

Vengrijos rinktinė prieš pat šį čempionatą neteko savo vyriausiojo trenerio. Pernai trenerio postą užėmęs suomis Jarmo Tolvanenas ir šiemet ruošė rinktinę turnyro kovoms, tačiau paskutinę savaitę buvo pranešta, jog dėl ligos jis turi laikinai palikti rinktinę ir Vengrijai teko ieškoti kuo jį pakeisti. Sprendimas daugelio nenustebino – šis postas buvo patikėtas rinktinėje ne pirmus metus asistentu dirbančiam Gergely Majorossui.

 

Šis 39-erių metų specialistas rinktinėje dirba nuo 2013 metų, o pastaraisiais metais jis sėkmingai darbavosi ir klubiniame lygmenyje, dirbdamas Slovakijos čempionate rungtyniaujančioje „MAC Ujbuda“ komandoje. Ko gero talentingiausias šios šalies treneris iki šiol čempionate pasitikėjimo pateisinti nesugebėjo, tačiau laisvos pirmenybių dienos metu jis turėjo galimybę iš naujo sustyguoti savo rinktinę lemiamiems mūšiams.

 

Vengrijos rinktinė prieš šį čempionatą savo žaidimą gludino šešiuose kontroliniuose mačuose, tačiau šiose pirmenybėse iki šiol jie skinti šio pasiruošimo vaisių negali. Tiesa, progų stygiumi vengrai skųstis tikrai negalėjo. Gana sėkmingai iki paskutinės atakos fazės ritulį įžaidinėję Vengrijos rinktinės ledo ritulininkai per pirmuosius du mačus susikūrė ne vieną auksinę progą pasižymėti, tačiau koją kiša realizacija – vengrai tiek į Korėjos, tiek ir į Baltarusijos rinktinės vartus pelnė vos po vieną įvartį.

 

Būtent tai, kad vengrai kūrė progas net ir labai nesėkminguose mačuose prieš šį susitikimą gali kelti didžiausią nerimą. Šios rinktinės nariai yra pakankamai talentingi, kad išnaudotų tokias sukurtas progas, o susigrąžinti pasitikėjimą savimi jiems galėtų padėti sėkminga ir rezultatyvi mačo pradžia. Būtent todėl, bus itin svarbu rungtynių pradžioje neleisti varžovams šeimininkauti ant ledo ir įvarčiais susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis. Mesti į vartus ši rinktinė tikrai nesidrovės, o tai puikiai iliustruoja ir pirmieji du čempionato mačai, kuriuose jie atliko virš 30 metimų.

 

Dar vienas Vengrijos rinktinės pranašumas prieš šias rungtynes – žaidėjų patirtis. Vengrai turi vos du pirmenybėse debiutuojančius ledo ritulininkus, o net 17 žaidėjų savo patirties bagaže jau turi bent trijų čempionatų patirtį. Visi šie sportininkai jau puikiai žino ką reiškia žaisti IA divizione ir ko reikia norint išsaugoti jame vietą, tad iš varžovų tikėtis jaudulio ir pasimetimo nereikėtų.

 

Nors pirmuose mačuose vengrams nepavyko išnaudoti savo sudėties gylio, nekalbėti apie tai taip pat negalima. Visi Vengrijos žaidėjai ne tik žaidė pakankamai aukšto lygio pirmenybėse, tačiau ir ten gavo daugybę žaidybinio laiko: daugiau nei 40 rungtynių šį sezoną klube nesužaidė vienintelis Adamas Vay‘us, bet ir šis vartininkas žaidybine patirtimi skųstis negalėjo ant ledo pasirodydamas 35 kartus. Šiame čempionate buvo viliamasi, kad svarbų vaidmenį klubuose atliekantys žaidėjai sudarys keturias panašaus pajėgumo brigadas ir galės spausti varžovus viso mačo metu. Nors iki šiol to išpildyti nepavyko, nurašyti šio vengrų ginklo taip pat nereikėtų.

 

Nors ryškių lyderių šioje rinktinėje nėra, daugiausiai dėmesio iš varžovų susilaukti vertas Vilmosas Gallo. Nors jam dar tik 22-eji metai ir jis vis dar įrodinėja savo vertę rinktinėje, šie metai, panašu, kad bus kertiniai, per kuriuos jis galutinai perims lyderio rolę nacionalinėje ekipoje. Trijų metų patirtį aukščiausioje Švedijos lygoje (SHL) turinčiam krašto puolėjui teko prisidėti prie abiejų savo komandos įvarčių pasižymint pačiam ir atliekant rezultatyvų perdavimą.

 

Kitas itin pavojingas šios rinktinės puolėjas – Janosas Hari. Dar vienas SHL patirties sukaupęs ledo ritulininkas nėra tvirčiausiais ir aukščiausias rungtynių dalyvis, tačiau jis aikštėje išsiskiria ledo ritulio supratimu ir gebėjimu tiksliu perdavimu sudraskyti varžovų gynybą. Visgi, pastaraisiais metais tiek klube, tiek ir rinktinėje jis demonstruoja pagerintą metimą, o tai leido jam susigrąžinti elitinių ledo ritulio lygų dėmesį ir kitą sezoną suteikti progą išbandyti save aukščiausioje Suomijos lygoje.

 

Gynėjų grandyje išskirti galima Bance Stipsiczą. 22-ejų metų ledo ritulininkas per praėjusius metus padarė didžiulį progresą Austrijos lygoje, rodydamas net keletą kartų pagerėjusius rezultatus, o šio čempionato metu jis rezultatyviais perdavimais prisidėjo prie abiejų savo komandos įvarčių.

 

Kertiniu faktoriumi ir dar vienu vengrų pranašumu šiame mače gali tapti ir turnyro tvarkaraštis. Jei vengrai paskutinį mačą žaidė antradienį ir turėjo beveik dvi paras iki rungtynių su Lietuva, lietuviams nuo mačo finišo su Kazachstanu iki šios akistatos buvo likę viso labo nepilnos 18 valandų. Atsižvelgdami į tai, Lietuvos rinktinės treneriai vakarykštėse rungtynėse visiems savo žaidėjams suteikė bent vienuoliką minučių ant ledo, stengdamiesi riboti lyderių laiką, bet tai visiškai eliminuoti šio varžovų pranašumo tikrai neturėtų.

 

 

Nesėkmingas abiejų rinktinių startas gerokai padidino šių rungtynių svarbą. Ne veltui mūsų šalies nariai šį mačą jau vadina svarbiausiomis turnyro rungtynėmis: ši dvikova gali turėti kertinę įtaką tam, kuri rinktinė išliks pasaulio čempionato IA divizione. Nors po šio susitikimo abi rinktinės dar turės po du susitikimus, tarpusavio akistata turės labai svarbią įtaką galutinei rikiuotei – šias rungtynes laimėjusi rinktinė įgis pranašumą prieš varžovus rikiuojant galutinę lentelę ir abejoms komandoms surinkus vienodą taškų skaičių, būtent triumfavusi komanda užims aukštesnę vietą turnyrinėje lentelėje.

 

Visa tai šiandien pralaimėjusią komandą nustums į labai sunkią situaciją – jei mačas baigsis be pratęsimo, nusileidusi rinktinė norėdama išsaugoti vietą pirmenybėse turės ne tik laimėti kartą, bet ir iškovoti taškus abejose akistatose, arba tikėtis, jog taškų prieš kitas rinktines nerinks slovėnai ir laimėjus prieš juos į išlikimo zoną bus galima pakilti žemyn siunčiant šią komandą.

 

Visgi, net ir laimėjusi rinktinė šiandien dar tikrai nebus saugi dėl savo vietos IA divizione, tačiau bet kuriuo atveju ji bus gerokai arčiau šio tikslo, nei nesėkmę patyrę varžovai.

 

 

19 iš 22 Vengrijos rinktinės narių žaidžia savo gimtinės klubuose, tačiau tik trys iš jų šiemet pasirodė Vengrijos čempionate. Tokia situacija susidarė todėl, kad didžiąją dalį rinktinės narių turinčios „DVTK Jegesmedvek“ ir „MAC Ujbuda“ komandos varžosi atvirose Slovakijos, o „Fehervar AV 19“ ekipa -  Austrijos pirmenybėse;

 

Vengrijos rinktinė yra vienintelė, kuri savo sudėtyje neturi nė vieno NHL ar KHL patirties turinčio ledo ritulininko;

 

Keturi Lietuvos rinktinės nariai (Kostas Gusevas, Edgaras Protčenko, Ilja Četvertakas ir Emilijus Krakauskas) su keturiais Vengrijos rinktinės nariais turi iki šiol nesuvestų sąskaitų. 2015 metų gruodį Lietuvoje vykusiame U-20 amžiaus grupės pasaulio čempionate jie rungtynėse dėl aukso 2:8 nusileido vengrams, kuriuos į priekį tame mače vedė šiemet Kazachstane vyrų rinktinės gretose rungtyniaujantys Csanadas Erdely, Vilmosas Gallo, Istvanas Terbocsas ir Bence Stipsiczas.