Titulinis » Naujienos » Svarbi ledo ritulininkų vasara

Svarbi ledo ritulininkų vasara

2017-06-23
Tautvydas Sakalauskas
 Gegužės 28 dieną San Chosė „Barracuda“ ekipai iškritus iš Amerikos ledo ritulio lygos (AHL) atkrintamųjų varžybų, savo sezoną oficialiai užbaigė ir Mantas Armalis, kuris tapo paskutiniu atostogas pradėjusiu ledo ritulininku iš Lietuvos. Tačiau tiek M. Armaliui, tiek ir daugumai kitų lietuvių šią vasarą be poilsio bei pasiruošimo artėjančiam sezonui dar teks priimti ir labai svarbius sprendimus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos tiek kitų metų balandį Kaune vykstančioms Pasaulio čempionato IB diviziono kovoms, tiek ir tolimesnioms šių žaidėjų karjeroms.
 
Vartininkų pozicijoje – svarbus Manto Armalio sprendimas
 
Pirmasis Manto Armalio sezonas Amerikoje klostėsi banguotai. Prieš sezoną nesugebėjęs išsikovoti vietos San Chosė „Sharks“ ekipoje, 24-erių metų lietuvis buvo išsiųstas į dukterinę ekipą, rungtyniaujančią antroje pagal stiprumą Amerikoje – AHL lygoje. Sezono pradžioje „Barracuda“ ekipa į aikštę leisdavo abu savo vartininkus, tad šansų parodyti savo vertę M. Armalis turėdavo beveik kiekvieną savaitę. Sausio pradžioje traumą patyrus kitam „Barracuda“ vartininkui Troy`ui Grosenickui, mūsų šalies atstovas turėjo galimybę sužaisti kelis mačus iš eilės ir jam pavyko užfiksuoti sėkmingiausią sezono atkarpą – per tris mačus jis praleido vos tris įvarčius, vidutiniškai atlaikydamas 96,10% varžovų metimų. Ir nors po šios atkarpos buvo manoma, jog būtent M. Armalis taps pagrindiniu komandos vartininku, vienos nesėkmingos rungtynės, kuriose buvo praleisti septyni įvarčiai, dar kartą pasodino lietuvį ant suolo, o progų pasirodyti ant ledo jam buvo suteikiama vis mažiau ir mažiau.
 
Po minėtų nesėkmingų rungtynių sausio 21 dieną, per likusią sezono dalį M. Armalis savo progos sulaukė vos šešis kartus. Žaidybinės praktikos trūkumas per šiuos mačus neleido Mantui pademonstruoti geriausių savo savybių, o apie aukščiausius tikslus AHL pirmenybėse galvojusi „Barracuda“ nusprendė priimti dar vieną lietuviui itin nepalankų sprendimą. Po poros nesėkmingų lietuvio pasirodymų, kurių paskutinis įvyko kovo 26 dieną, San Chosė ekipa į savo ekipą iš žemesnės lygos pasikvietė vartininką Clarke`ą Saundersą, kuriam buvo patikėta antrojo vartininko pozicija, taip nustumiant M. Armalį nuo atsarginių suolo į tribūnas. Po naujojo vartininko įsigijimo aikštėje lietuvis daugiau nepasirodė, o atkrintamųjų varžybų metu jis netgi nė karto nebuvo registruotas rungtynėms.
 
Iš viso per praėjusį sezoną Mantas Armalis sužaidė 24 rungtynes, per kurias atrėmė 88,5% metimų, o pagal šį rodiklį jis užėmė vos 72 vietą iš 79 bent 10 rungtynių AHL sužaidusių vartininkų. Nors ši statistika per daug nedžiugina, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog sėkmingai prisitaikyti prie kitokio stiliaus ledo ritulio ir mažesnių aikštelių pirmąjame sezone daugeliui iš Europos už Atlanto persikėlusių vartininkų nepavyksta, o būtent dėl to, galutinius šios pozicijos žaidėjų įvertinimus NHL komandos dažniausiai atlieka jau po antrojo sezono.
 
Praėjusį pavasarį su San Chosė „Sharks“ vienerių metų sutartį pasirašęs M. Armalis šią vasarą laiko veltui neleidžia ir jau pradėjo individualų darbą ruošiantis artėjančiam sezonui. Pasibaigus sutarčiai su „Sharks“, vartininkui šią vasarą teks priimti bene svarbiausią sprendimą savo karjeroje. Lietuviui neturėtų trūkti pasiūlymų sugrįžti į Europą, o Švedijoje neabejotinai atsirastų bent keletas klubų, kurie norėtų matyti šį žaidėją ginantį jų vartus. Visgi, galvojant apie NHL, M. Armaliui mintis apie galimą sugrįžimą į Europą reikėtų atidėti bent jau vieneriems metams. Praėjusį tarpsezonį netrūko susidomėjimo lietuviu iš įvarių NHL ekipų, o net ir ne itin sėkmingas praėjęs sezonas neturėtų visiškai numalšinti komandų iš stipriausios pasaulio lygos dėmesio. Taip pat neatmetama galimybė, jog kitą sezoną vartininką matysime vilkintį kitos ekipos marškinėlius.
 
Jei prieš praėjusį sezoną San Chosė „Sharks“ ekipoje buvo daug dvejonių dėl to, kas užims antrojo vartininko poziciją ir dėl to M. Armalio pasirinkimas atvykti į šią ekipą buvo suprantamas bei logiškas, tai šią vasarą situacija yra pasikeitusi kardinaliai. Martinas Jonesas ir toliau liks pagrindiniu komandos vartininku, o praėjusį sezoną antrojo vartininko postą išsikovojęs Aaronas Dellas savo patikimu žaidimu įrodė, kad jis vertas užimti šią rolę ir kito sezono metu. Negana to, praėjusį sezoną geriausiu AHL vartininku pripažintas T. Grosenickas šios vasaros pradžioje pratęsė savo sutartį dar dviems metams, tad net ir dukterinėje San Chosė „Barracuda“ ekipoje, konkurencija dėl vartininko pozicijos nusimato itin atkakli.
 
Akivaizdu, jog Manto Armalio laukia darbinga vasara, per kurią teks priimti sunkų ir labai svarbų sprendimą. Kad ir ką pasirinktų šis vartininkas, belieka tikėtis, jog kitą sezoną jam pavyks dar kartą priminti visiems ledo ritulio gerbėjams, kodėl praėjusią vasarą jis susilaukė tiek daug dėmesio iš stipriausių planetos ekipų.
 
Panašioje situacijoje atsidūrė ir kitas vartininkas – Artūras Pavliukovas. Į Ameriką vasarą išvykusiam Lietuvos rinktinės vartininkui sezonas taip pat nebuvo lengvas – iš viso jis pakeitė net keturis klubus, o po tokių metų apie tai, kad į rinktinę jis atvyko susilpnėjęs, kalbėjo ir nacionalinės ekipos vartininkų treneris Arūnas Aleinikovas. 20-mečiui vartininkui norėtųsi daugiau stabilumo ir didesnės žaidybinės praktikos, tad rinkdamasis klubą kitam sezonui A. Pavliukovas turės rimtai apsvarstyti ir šiuos faktorius.
 
Apie tai, kad šią vasarą laukia pasiūlymų iš užsienio dar rinktinės stovykloje kalbėjo ir Simas Baltrūnas, kuris praėjusį sezoną rungtyniavo Lietuvoje. Tuo tarpu greičiausiai savo kito sezono planus susidėliojo jauniausias kandidatas į nacionalinę ekipą – Elvinas Karla. 18-metis kitą sezoną praleis Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur rungtyniaus USPHL lygoje, atstovaudamas „Potomac Patriots“ ekipai.
 
Ar gynėjams pavyks pakilti į dar aukštesnį lygį?
 
Praėjusiame sezone dėl nesibaigusio sezono Lietuvos rinktinėje trūko ne tik M. Armalio, tačiau ir puikų sezoną Kazachstane sužaidusio Nerijaus Ališausko. Nors jo atstovaujama Karagandos „Saryarka“ dar kovą pasitraukė iš Rusijos Aukščiausios lygos (VHL) pirmenybių, lietuvis buvo paskolintas Kazachstane rungtyniaujančiai „Temirtau“ ekipai, su kuria nukeliavo iki pat pirmenybių finalo, kuriame tik po septynių rungtynių kovos nusileido Astanos „Nomad“ klubui.
 
Nors „Saryarka“ VHL pirmenybėse iš tolimesnės kovos pasitraukė dar ketvirtfinalyje, pačiam N. Ališauskui šis sezonas klostėsi puikiai. Gynėjas ne tik tvirtai užėmė vietą pirmojoje komandos gynėjų grandyje, tačiau ir sublizgėjo savo rezultatyviu žaidimu. 19 taškų (4 įvarčiai ir 15 rezultatyvių perdavimų) reguliariajame sezone surinkęs 26-erių metų ledo ritulininkas tarp rezultatyviausių čempionato gynėjų užėmė šeštąją vietą, o gruodžio pabaigoje jis buvo išrinktas geriausiu savaitės VHL gynėju.
 
Lyginant su praėjusiu sezonu visus statistinius rodiklius pagerinęs N. Ališauskas turėtų būti vienas iš tų, su kuriais „Saryarka“ sieks pratęsti sutartį bent dar vieniems metams. Visgi, puikus sezonas dar labiau pakėlė gynėjo vertę ir belieka tikėtis, jog to užteks, kad šią vasarą lietuvis sulauktų dar vertingesnių pasiūlymų iš dar stipresnių lygų.
 
Naujos karjeros stotelės šią vasarą bus priverstas ieškoti Domantas Čypas. Gynėjas pastaruosius du sezonus praleido antroje pagal pajėgumą Amerikos jaunimo lygoje – NAHL, tačiau 21-erių metų ledo ritulininkas dėl per amžiaus limito kitą sezoną šiose pirmenybėse rungtyniauti nebegalės. Jaunimo pirmenybių marškinėlius išaugusiam žaidėjui teks nelengvas sprendimas renkantis tolimesnę karjeros stotelę, o artėjantį sezoną jį jau turėtume išvysti kovojantį su vyresniais varžovais.
 
Progos išbandyti save aukštesniame lygyje neatsisakytų ir Švedijoje rungtyniavę Jaunius Jasinevičius bei Lukas Jonuška. Jei pastarasis į Švediją persikėlė tik praėjusį sezoną ir pernai dar derino žaidimą su jaunimu bei vyrais, tai penktą sezoną šioje šalyje praleidęs J. Jasinevičius antrą sezoną iš eilės rungtyniavo trečiame pagal pajėgumą Švedijos divizione. Per du sezonus žaidžiant ekipose, kurios kovojo dėl išlikimo šiame divizione, įrodęs savo galimybes šiame lygyje, Lietuvos rinktinės gynėjas turėtų sulaukti susidomėjimo ir iš ekipų, kurios šiame divizione kelia kur kas aukštesnius tikslus.
 
Iš keturių rinktinės žaidėjų, kurie praėjusį sezoną praleido Lietuvoje, daugiausiai šansų palikti gimtinę, neabejotinai, turi Edgaras Protčenko. Po žaidimo ne pačioje stipriausioje Kanados jaunimo lygoje – GMHL, E. Protčenko priėmė sprendimą grįžti į Lietuvą ir apsivilko Elektrėnų „Energijos“ marškinėlius. Šis spasirinkimas gynėjui pasiteisino su kaupu – 20-metis netik sėkmingai atstovavo Lietuvos čempionams, tačiau ir įnešė didelį savo indėlį tiek į jaunimo, tiek į nacionalinę vyrų rinktinę. Rinktinės debiutantas jau pirmąjame savo Pasaulio čempionate surinko 5 taškus (1 įvartis ir 4 rezultatyvūs perdavimai) ir tapo rezultatyviausiu pirmenybių gynėju. Toks lietuvio pasirodymas turėjo atkreipti dėmesį ir iš užsienio ekipų, o po tokio sezono nieko nestebintų dar vienas šio žaidėjo bandymas įsitvirtinti užsienyje.
 
Kiti Lietuvoje rungtyniavę gynėjai – Rolandas Aliukonis, Mindaugas Kieras bei Artūras Katulis, jei nenutiks nieko netikėto, ir kitą sezoną turėtų likti savo ekipose bei toliau ginti stipriausių Lietuvos komandų garbę.
 
Puolėjų iš Lietuvos vasara – intensyvi ir kupina netikėtumų
 
Apie tai, kad šią vasarą turės priimti svarbius sprendimus dėl savo karjeros, Pijus Rulevičius žinojo jau seniai. Pavasarį puolėjas baigė Šv. Norberto koledžą, kurio spalvas NCAA III divizione gynė pastaruosius ketverius metus. Pabaigę mokslus šio diviziono ledo ritulininkai dažnai susiduria su dilemomis dėl to, ar bandyti tęsti ledo ritulininko karjerą, ar pragyvenimui užsidirbti panaudojant įgytą diplomą. Iš šio, antro pagal stiprumą NCAA diviziono, žaidėjai beveik niekada nesulaukia galimybių iš karto išbandyti savo jėgas net ir antroje pagal stiprumą Amerikos lygoje – AHL, o jiems savo profesionalo kelią tenka pradėti nuo trečio pagal pajėgumą – ECHL, arba dar silpnesnio SPHL čempionato. ECHL žaidėjams gali pasiūlyti nuo 460 iki 540 dolerių savaitinę algą, kai tuo tarpu į SPHL atvykstantiems žaidėjams belieka tenkintis 200-250 dolerių per savaitę mokamu atlygiu. Nusprendus mesti ledo ritulį ir pasukti į darbo rinką, Amerikoje dažniausiai sulaukiama daug pelningesnių pasiūlymų, todėl ne kartą pasitaiko atvejų, kai net ir talentingiausi NCAA III diviziono žaidėjai nusprendžia nutraukti ledo ritulio karjerą ir pasirenka pelningesnius pasiūlymus.
 
Galima pasidžiaugti, kad į Lietuvą prieš Pasaulio čempionatą grįžęs P. Rulevičius neslėpė noro išbandyti savo galimybes ledo ritulio pasaulyje, o apie tai ar tęsti profesionalaus ledo ritulininko kelią nuspręsti tik po kito sezono. Galima tikėtis, kad puolėjas sulauks galimybės įrodyti savo vertę ECHL pirmenybėse, o geras pasirodymas šioje lygoje gali atverti vartus į kur kas pajėgesnes lygas bei kur kas didesnius pasiūlymus. Nors lietuvis pripažino, jog būtų nieko prieš ir sugrįžti į Europą, tačiau realiausia, jog artėjantį sezoną jį matysime vienoje iš Amerikos lygų. Europos komandos retai siūlo kontraktus studijas baigusiems žaidėjams, o neretai net ir pateikti pasiūlymai nėra didesni už tuos, kuriuos žaidėjai gauna ECHL pirmenybėse. Negana to, būtent trečiose pagal pajėgumą Amerikos pirmenybėse savo papildymo ieško ne viena Europos ekipa, kuri tikisi suvilioti ECHL sužibėjusius, tačiau AHL dėmesio neatkreipusius žaidėjus.
 
Svarbi vasara laukia ir traumų pastaruoju metu kamuojamo Tado Kumeliausko. Ne vieną operaciją iškentęs ir daugiau nei metus be ledo ritulio praleidęs puolėjas pastaruosius keturis sezonus atstovavo „TPS“ ekipai, kuri rungtyniauja aukščiausioje Suomijos lygoje, tačiau po šio sezono baigiasi prieš kelis metus pasirašyta trijų metų sutartis. 26-erių metų žaidėjui pirmiausia teks įrodyti, kad gali atsigauti po sudėtingų traumų ir vėl demonstruoti tą žaidimą, kuris sudomino vienos iš stipriausių Europos lygų ekipą. Tolimesnė šio žaidėjo karjera priklausys nuo jo sveikatos būklės – sveikas ir žaisti pasiruošęs puolėjas, kuris dar 2015-2016 metų sezone „Liiga“ pirmenybėse surinko 25 taškus (9 įvarčiai ir 16 rezultatyvių perdavimų), domintų tikrai ne vieną Europos ekipą.
 
Šį pavasarį pasirodžiusi žinia apie Anglijos „Premier“ lygos išformavimą, privertė sunerimti keturis šioje lygoje rungtyniavusius lietuvius. Trys iš jų jau oficialiai paliko savo buvusias ekipas, o pastaruosius aštuonis sezonus šioje lygoje praleidusio Dariaus Pliskausko tolimesnė ateitis Piterboro „Phantoms“ ekipoje vis dar neaiški. Jei 37-ąjį gimtadienį rudenį švesiantis puolėjas norėtų likti ekipoje, kurioje praėjusį sezoną buvo rezultatyviausias žaidėjas, jam tektų tenkintis žaidimu NIHL lygoje, kuri Didžiojoje Britanijoje buvo laikoma vienu lygiu žemesnio pajėgumo, nei „Premier“ lyga.
 
Kitiems trims „Premier“ lygoje žaidusiems lietuviams teks ieškoti naujos ekipos. Tiek „Hull Pirates“ rungtyniavęs Ugnius Čižas, tiek „Sheffield Steeldogs“ atstovavę Arnoldas Bosas bei Donatas Kumeliauskas jau oficialiai atsisveikino su savo buvusiomis ekipomis. Visi trys žaidėjai bandys pratęsti savo legionieriaus karjerą, o A. Bosas kitą karjeros stotelę gali rasti ir nepalikęs Didžiosios Britanijos. Dar prieš metus jis buvo sulaukęs aukščiausios šios šalies lygos klubų dėmesio, o po dar vieno itin rezultatyvaus sezono ir „Premier“ lygos iširimo, be kontrakto esantis žaidėjas turėtų sulaukti ne vieno klubo skambučio, tarp kurių gali pasitaikyti ir pasiūlymas pratęsti savo karjerą Didžiojoje Britanijoje.
 
Apie galimybę pakeisti komandą gali pagalvoti ir du antroje Lietuvos rinktinės puolėjų grandyje žaidę ledo ritulininkai. Tiek Danielius Bogdziulis Lenkijoje, tiek Paulius Gintautas Norvegijoje turėjo panašius sezonus – su nerezultatyvia sezono pradžia ir daug sėkmingesne sezono pabaiga. Antroje Norvegijos lygoje žaidęs P. Gintautas netgi sugebėjo tapti rezultatyviausiu žaidėju, atrankoje dėl vietos į aukščiausiąją Norvegijos lygą, tačiau jo ekipai kelialapio į aukštesnį divizioną iškovoti nepavyko. Šiems žaidėjams pastarasis pasaulio čempionatas nebuvo pats sėkmingiausias, tačiau du jauni ir jau nemažai patirties sukaupę ledo ritulininkai jau ne kartą leido pagalvoti, kad jie verti rungtyniauti ir dar aukštesnio lygio čempionatuose.
 
Pirmasis apie naująją karjeros stotelę paskelbęs rinktinės senbuvis – Aivaras Bendžius. Puolėjas nusprendė palikti „Energiją“ ir trečią kartą išbandyti savo jėgas užsienyje. Šįkart jis išvyksta į Olandiją, kur rungtyniaus Nijmegeno „Devils“ komandoje, kuri rungtyniauja BeNeLiga pirmenybėse, kuriose praėjusį sezoną rungtyniavo ir į nacionalinę ekipą šį pavasarį nepatekęs Danielius Nomanovas. Tuo tarpu kitų „Energijos“ žaidėjų tolimesnė karjera veikiausiai priklausys ir nuo to, kur kitą sezoną rungtyniaus stipriausia Lietuvos ekipa.
 
Kas laukia jaunųjų puolėjų iš Lietuvos?
 
Jau praėjusiose pasaulio pirmenybėse rinktinėje buvo trys puolėjai, kurie 2016 metų lapkritį iškovojo aukso medalius pasaulio jaunimo IIA divizione bei iškovojo kelialapį į aukštesnio rango čempionatą. Jau kitais metais šių žaidėjų kiekis rinktinėje gali dar labiau išaugti, tačiau iki to jiems dar reikės įrodyti savo vertę kylant karjeros laiptais klubiniame ledo ritulyje.
 
Vienas iš pirmųjų apie savo naująją karjeros stotelę sužinojo Emilijus Krakauskas. Aukščiausios Šveicarijos lygos „EHC Biel“ ekipai vis dar priklausantis lietuvis yra išnuomotas į antro pagal pajėgumo šalies diviziono (NLB) „HC Ajoie“ komandą. Tokį karjeros šuolį puolėjas veikiausiai būtų atlikęs jau praėjusio sezono metu, tačiau jis turėjo palaukti sezono pabaigos, po kurios Šveicarijoje jis nebėra laikomas legionieriumi, kadangi šioje šalyje praleido penkis metus.
 
Jaunų ir perspektyvių žaidėjų nuoma į antrąjį divizioną yra nuolatinė praktika Šveicarijos klubuose. Lygiai pusė iš 20 aikštės žaidėjų, kurie šiais metais Pasaulio jaunimo čempionate su šios šalies rinktine pateko į ketvirtfinalį, vienam ar kitam laikotarpiui buvo nuomoti į NLB pirmenybes. Negana to, dar septyni šios rinktinės nariai priklausė antrojo diviziono ekipoms. Be jaunų ir talentingų bei savo vertę norinčių įrodyti žaidėjų, šioje lygoje gausu ir patyrusių bei aukščiausio lygio patirties turinčių veteranų, tad šių pirmenybių lygis yra tikrai aukštas. Nors E. Krakauskui po trijų pastarųjų sezonų žaidimo su jaunimu teks pratintis prie kur kas aukštesnio lygio ir kur kas pajėgesnių varžovų, du pastaruosius metus vienu iš rezultatyviausių Šveicarijos jaunimo pirmenybių žaidėju buvęs lietuvis yra nusiteikęs įrodyti savo vertę ir šioje lygoje. „EHC Biel“ ekipa įdėmiai seks jo progresą visu nuomos laikotarpiu, o jei mūsų šalies atstovui pavyktų sėkmingai pasirodyti NLB pirmenybėse, savo šanso aukščiausioje Šveicarijos lygoje jis galėtų sulaukti dar šio sezono metu.
 
Kitą sezoną aukštesniame lygyje nei iki šiol žais dar du auksinės jaunimo rinktinės nariai – Patrikas Misiukas ir Dominykas Bogdziulis. P. Misiukas neseniai pasirašė sutartį su naujos Amerikos lygos NCDC Bostono „Bandits“ klubu, o D. Bogdziulis dar kovą susiejo savo ateitį su NAHL klubu. Praėjusį sezoną tiesiog dominavęs NA3HL pirmenybėse, puolėjas sulaukė dėmesio iš „Wilkes-Barre/Scranton Knights“ ekipos, kuri neabejojo D. Bogdziulio galimybėmis sužibėti antroje pagal pajėgumą Amerikos jaunimo lygoje.
 
Užsienyje aktyviai komandos dar praėjusio sezono pabaigoje ieškojęs Ilja Četvertakas po sėkmingo sezono tiek klube, tiek rinktinėse, vis dar ieško klubo, kuriame rungtyniaus kitą sezoną. Rinktinėje šį balandį debiutavęs Markas Kaleinikovas ir dėl traumos į rinktinės stovyklą negalėjęs atvykti Artūras Laukaitis praėjusį sezoną savo klubuose buvo rezultatyvūs ir taip pat gali atkreipti kitų ekipų dėmesį. Gerą sezoną Elektrėnų „Energijos“ gretose sužaidė ir vienintelis šių metų nacionalinės rinktinės kandidatas, kuris dar nebuvo išbandęs savo jėgų užsienyje – Edvinas Boroška, tad panašu, jog ir šiems žaidėjams ateinantį sezoną gali pavykti išbandyti savo jėgas aukštesnio lygio pirmenybėse.
 
Kad ir kur pasuktų šių žaidėjų keliai, jau dabar akivaizdu, jog ir kitą sezoną Lietuvos ledo ritulio gerbėjai turės galimybę stebėti mūsų tautiečių pasirodymus iš įvairiausių pasaulio kraštų. Reikia manyti, jog šios vasaros pasirinkimai leis jiems į kitų metų planetos pirmenybes atvykti dar stipresniems ir sudaryti dar didesnę konkurenciją mūsų rinktinėje. Belieka tikėtis, jog į Kauną kitais metais atvykusi Lietuvos rinktinė bus kaip niekad stipri ir teisingus šios vasaros pasirinkimus pavers į Pasaulio čempionato IB diviziono auksą savo žiūrovų akivaizdoje.