„Balticos“ vartininkas Simas Baltrūnas su apsaugomis jaučiasi lyg su vasariniais drabužiais

 Ledo ritulio klubas „Baltica“ tęsia rubriką „savaitės žaidėjas“, kurioje klubo sirgaliai uždavė klausimus komandos vartininkui Simui Baltrūnui. Lietuvis klube rungtyniauja pirmąjį sezoną, kuriame sužaidė 8 rungtynes ir atrėmė 83% metimų į vartus. Kalbiname S. Baltrūną:

 

- Pirmą kartą ant ledo iščiuožiau būdamas ketverių. Tėtis žaidė ledo ritulį ir aš norėjau sekti jo pavyzdžiu. Čiuožti patiko iš karto, ledo ritulio treniruotes pradėjau lankyti šešerių savo gimtojo miesto komandoje ,,Rokiškis“. Niekada neturėjau minčių keisti sporto šakos, nes žaisdamas ledo ritulį ir būdamas komandoje su draugais pamirštu visas problemas ir jaučiu malonumą.

 

- Tėtis buvo vartininkas, todėl po kelerių metų žaidimo puolėjo pozicijoje, nusprendžiau pabandyti atsistoti i vartus. Vartų sargo vaidmuo mane sužavėjo, žaisdamas šioje pozicijoje jaučiau didelį malonumą, tad joje ir likau.

 

- Šiuo metui mokausi Vilniaus „Ozo“ gimnazijoje, nuotoliniu būdu. Sekasi gana sunkiai, tačiau stengiuosi visur suspėti. Esu abiturientas ir planuoju šiais metais baigti mokyklą.

 

- Ne, tai netiesa. Sėkmės simbolio neturiu ir manau, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo, azarto ir minčių. Sėkmę ir rezultatus įtakoja ne simboliai, o motyvacija ir darbas.

 

- Šį numerį pasirinkau pats, nes tokiu numeriu žaidžia mano dievaitis Niujorko „Rangers“ (NHL) komandos vartininkas Henrikas Lundqvistas. Žinoma, svajoju su juo susitikti ir pasikalbėti.

 

- Tikrai brangu. Gera suaugusio vartininko apranga kainuoja apie 5-10 tūkstančių litų ir jeigu klubas ja neaprūpina, tai ne kiekvienas vartininkas gali sau leisti ją nusipirkti. Vaikams ji yra žymiai pigesnė, bet ją reikia keisti kas 1-2 metus, nes vaikas auga, todėl daugelis tėvelių susiduria su šia problema ir bando ieškoti pigesnių variantų.

 

- Net neįsivaizduoju, bet aš su jomis jaučiuosi kaip su vasariniais drabužiais (šypsosi).

 

- Turi, bet kiekvienas jį praleidžia skirtingai. Aš laisvu metu dažniausiai miegu, žaidžiu kompiuteriu, kartais su komandos draugais nuvykstame i Vilnių ar Kauną.

 

- Su Artūru bendraujame mažiau, bet palaikome gerus santykius. Su V. Kuzminu esame ne tik kolegos, bet ir geri draugai, dažnai kalbame, aptariame varžybas, per varžybas stengiamės vienas kitą palaikyti.

 

- Noriu padėti komandai patekti į atkrintamąsias varžybas, gerai pasirodyti su Lietuvos U-20 rinktine ir norėčiau būti įtrauktas į Lietuvos nacionalinės rinktinės kandidatų sąrašą. Apie kitą sezoną kol kas jokių minčių neturiu.

 

- Įsivaizduoti labai sunku, bet norėčiau žaisti ledo ritulį gerame klube, turėti gerą mašiną ir gražius namus.