Dainius Zubrus rinktinei sako “Taip”

 “Kai iš prezidentės rankų gauni medalį už nuopelnus Lietuvai, nežinau, kaip galima atsisakyti žaisti rinktinėje”, - sakė vienintelis stipriausioje planetos ledo ritulio lygoje žaidžiantis lietuvis Dainius Zubrus. Pirmadienį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė sportininkui ordino “Už nuopelnus Lietuvai” medalį.

 

NHL veteranas į gimtinę užsuko trumpam. Jau trečius metus iš eilės jis atvežė aprangos ir inventoriaus siuntą jauniesiems ledo ritulininkams. Sekmadienį elektrėniškis jau kels sparnus į Monrealį, kur jo laukia šeima - iš šio Kanados miesto kilusi žmona Nathalie Sanschagrin ir jųdviejų vaikai - 10-metis Tomas ir šešerių Emma.

Prieš atvykdamas į Lietuvą D.Zubrus dar trejiems metams pratęsė sutartį su “New Jersey Devils”. Šiam klubui 35 metų Lietuvos sportininkas atstovauja nuo 2007 m. 
 

Lietuvos rinktinės aprangą D.Zubrus pastarąjį kartą vilkėjo 2005 m. pasaulio čempionato 1-ojo diviziono B grupės varžybose Olandijoje. Vėlesniais metais prisidėti prie nacionalinės komandos jam trukdė traumos arba tai, kad lietuvio atstovaujami klubai patekdavo į NHL atkrintamąsias varžybas, kurios sutapdavo su planetos pirmenybėmis.
 

Kitąmet pasaulio čempionato 1-ojo diviziono B grupės varžybos vyks “Siemens” arenoje Vilniuje. Čia kartu su Lietuvos rinktine varžysis lenkai, olandai, britai, rumunai ir kroatai.
 

Dainiau, ar dalyvausi pasaulio čempionate Vilniuje?, - sportas.info paklausė D.Zubraus.
Kai iš prezidentės rankų gauni medalį už nuopelnus Lietuvai, nežinau, kaip galima atsisakyti žaisti rinktinėje.  Žinoma, NHL pirmoje vietoje. Bet jei mes nepateksime į atrintamąsias varžybas ir su sveikata viskas bus gerai, žinoma atvažiuosiu.

Klubas neprieštarautų norui žaisti rinktinėje?
Neturėtų. Tokie dalykai būna, jei esi traumuotas ir klubas nori, kad išsigydytum. 

Ar šią vasarą reikėjo gydytis kažkokias traumas?
Vasarį reikėjo operuoti riešą. Reabilitacija truko beveik du mėnesius. Sugrįžau ir žaidžiau, tačiau jaučiu, kad dar reikia riešą stiprinti. Bet tokia trauma man nesutrukdytų grįžti į Lietuvą.
 

Nelabai. Net nesibaigus sezonui mane pasikvietė klubo vadybininkas, paklausė, ar noriu likti, ar patinka žaisti Naujajame Džersyje. Tariau: taip, su malonumu likčiau. Pasakiau agentui ir viskas buvo suderinta.

Džiaugiuosi, kad nereikia niekur kraustytis. Čia patinka ir man, ir mano šeimai. Vaikai čia mokosi. Viskas savo vietose ir nieko nesinori keisti. Man šiame klube labai patinka. Vadybininkas kiekvienais metais stengiasi suburti komandą, kuri gali laimėti. Man, žaidėjui, daugiau nieko ir nereikia. 

Ar ruso Iljos Kovalčiuko sprendimas nutraukti dar 12 metų turėjusį galioti kontraktą su “Devils” ir grįžti į Rusiją, nes jam norisi būti gimtinėje su šeima, bus skaudus smūgis komandai?

Kasmet komandoje kas nors keičiasi. Prieš praėjusį sezoną į kitą klubą išėjo mūsų kapitonas Zachas Parise’as, šiemet  - I.Kovalčiukas. Bet dabar atėjo trys keturi geri žaidėjai, tarp jų - Jaromiras Jagras. Tik sezonas parodys, kokia bus permainų įtaką.

Tai yra I. Kovalčiuko sprendimas, nenoriu jo komentuoti. Jis geras vaikinas, normaliai sutarėmė, malonu buvo žaisti kartu. Jis priėmė spendimą, kuris yra patogesnis jam ir jo šeimai. 
 

 

Pažaisti “Energijoje”? Dar ne. Bent jau trejus metus.
 

Tik kartą, kai susitikome čia pernai. Bet esu apie jį girdėjęs daug gero. Ir ne tik iš Lietuvos. Tą žmogų gerbiu. Jis stengiasi kažką gero padaryti. Mumspasisekė, kad toks žmogus atėjo į Lietuvos rinktinę.
 

Sekmadienį išskrendu atgal į Monrealį.
 

Aš jau nuo birželio sportuoju. Kuo arčiau sezonas, tuo intensyviau dirbu. Monrealyje yra treneris, su kuriuo darbuojamės.  Rugpjūčio 10 arba 12 dieną jau pradėsiu čiuožti. Reikia dirbti, atostogos baigėsi.
 

Sau leidžiu pailsėti mėnesį-pusantro. Po to jau pradedi vaikščiuoti į salę, gal ne kiekvieną dieną, bet palaikai sportinę formą. 
 

Pirą kartų buvome nuvažiavę į Floridą. Vieną kartą - savaitei, paskui grįžome, nes vaikams reikėjo iki birželio pabaigos mokytis. Po to dar porai savaičių važiavome. Turėjau būti netolise. Tikėjausi, kad pratęsiu sutartį su “Devils”, bet nebuvau iki galo užtikrintas. Jei būčiau tapęs laisvuoju agentu, galėjo kuri nors komanda pasikviesti medicininei apžiūrai. 
 

Paskui visa šeimyna persikėlėme į Monrealį. Ten pabuvome porą savaičių ir tada atskridau čia.
 

Atvažiavau. Be šeimos Bet kitą vasarą atvyksime visi. Vaikai jau paaugę, todėl kitąmet vietoj Floridos atskrisime čia, pabūsime ilgiau.
 

Šįkart buvau “Depesche Mode”, Imany koncertuose. Turiu draugų menininkų, kurie mane nusiveda į kultūringas vietas (juokiasi). Nenuobodžiauju.
 

Jis, kai pradėjo čiuožti, porą kartų nukrito, tai po to nelabai noriai čiuožė. Aš jo nestumiu. Šiaip Tomui patrnka ledo ritulys, jis turi aprangą, ir ant riedučių pastovi, ir ant ledo pačiuožia. 
 

Nežinau, kodėl, bet labai patinka europietiškasis futbolas. Juk Amerikoje tikrai nedaug žaidžiančių šį futbolą. Bet jis labai domisi, žino komandas. Gal dėl to, kad  turi draugų, kurių tėvai - europiečiai. 

Jei sūnus rinktusi sportininko karjerą, ar džiaugtumėtės?
Jam spręsti. Jei nutartų būti sportininku, jam padėčiau ir džiaugčiausi.
 

Kad ir kokį gyvenimo kelią pasirinktų, svarbu, kad gerai mokytusi, galėtų įstoti į aukštąją mokyklą. Bet jei norės sportuoti, neprieštarausiu.