Dainius Zubrus:„dėl prastos sezono pradžios nė trupučio nesijaudiname“

Šiaurės Amerikos ledo ritulio lygoje (NHL) 17-ą sezoną pradėjęs vienas geriausių šalies ledo ritulininkų Dainius Zubrus pergalės skonio naujajame sezone dar neparagavo. Septintasis D.Zubraus sezonas New Jersey „Devils“ sudėtyje kol kas pažymėtas keturiomis nesėkmėmis iš eilės.

 

Tačiau klube kol kas dėl tokios sezono pradžios niekas tragedijos nedaro.

 

Ledo ritulio portalui hockey.lt D.Zubrus papasakojo apie sezono pradžią ir apie galimybę kitais metais žaisti Lietuvoje vyksiančiame pasaulio ledo ritulio čempionate.

 

-          Kap vertini sezono „Devils“ ekipos pradžią? – hockey.lt paklausė į rungtynes Kalgaryje (Kanada) su vietos „Flames“ klubu vykusio D.Zubraus.

-          Kaip čia vertinsi. Dar nieko nelaimėjom, tai ir vertinti nėra ką. Kol kas nieko gero. Neblogai žaidėm visose rungtynėse, pirmavom, turėjom galimybių laimėti, tačiau neišsaugojom persvaros ir pralaimėjom tris rungtynes po pratęsimų ar baudinių serijų. Tačiau tragedijos tikrai nematau.

 

-          Ar jaučiate spaudimą iš klubo dėl prasto starto?

-          Niekas klube, administracijoje nepergyvena. Visi žino ir mato, jog galime žaisti geriau ir žaisime geriau. Visose rungtynėse galėjome laimėti, tad žaidimas iš esmės nėra prastas.

 

-          Kaip jautiesi sezono pradžioje?

 -         Dar ankstoka kalbėt kaip jaučiuosi, nes sužaistos tik kelios rungtynės. Su kiekvienomis rungtynėmis jaučiuosi geriau ir vis įsivažiuoju. Paskutinėse rungtynėse žaidžiau geriau nei ankstesnėse. Ir taip bus visiems klubo žaidėjams. Įsivažiuosime.

 

-          Pradėjai 17-ą sezoną NHL. Nepabodo kasmetinis maratonas?

-          Dar ne. Kiekvieno sezono laukiu ir norisi kovų, azarto. Man patinka tai, ką darau ir aš myliu savo darbą. Žinoma, didelių siurprizų sezone jau nebesitikiu. Išvykose puikiai pažįstu arenas, kuriose žaidžiame, jau sveikinuosi net su arenų darbuotojais.

 

-          Esi vienas vyriausių komandoje. Ar jaunimas klausia patarimo?

-          Mes, taip vadinami vyresni žaidėjai, patariame jaunimui ką ir kaip reiktų daryti. Tačiau ir patys tariamės tarpusavyje. Paskutinėse rungtynėse su Vancouverio „Canucks“ žaidžiau viename trejete su Patriku Eliašu ir Jaromiru Jagru, kurie irgi priskiriami prie klubo veteranų. Tai mes visi kartu aptarėm, ką reiktų daryti geriau, kad rezultatas būtų kitoks.

 

-          Turbūt žinai, jog Lietuvoje susidarė paradoksali situacija, kai tavo sirgaliai serga prieš klubo sėkmę, taip tikėdamiesi tave išvysti Lietuvos rinktinės sudėtyje kitų metų pasaulio čempionate Vilniuje?

-          Taip, girdėjau, jog yra visokių nuomonių (šypteli). Tačiau, manau, jog ištikimiausi mano sirgaliai esant be kokioms aplinkybėms serga už mane ir klubo sėkmę. Man pačiam prioritetas yra klubas ir apie nieką kitą negalvoju. Kitų metų balandis, kuomet vyks pasaulio čempionatas, dar labai toli, tad mano visos mintys čia. O jei situacija susidėlios taip, jog galėsiu grįžti į Lietuvą, žinoma, žaisiu Lietuvos rinktinėje.