Įdomioji ledo ritulio čempionato statistika: kurios komandos buvo geriausios?

 Praėjusį savaitgalį baigėsi Lietuvos ledo ritulio čempionato reguliaraus sezono dvikovos. Kol keturios stipriausios šių metų komandos ruošiasi kovoms dėl Lietuvos čempionų titulo, siūlome pasižvalgyti po tai, kaip šį sezoną penkios pirmenybių dalyvės išsidėstė įdomiausių statistinių kategorijų lentelėse.

 

 

„Kaunas Hockey“ šį sezoną atakuodami neturėjo lygių. Kauniečiai pelnė daugiausiai įvarčių, dažniausiai mesdavo į vartus ir buvo taikliausi – įvarčiais paversdami daugiau nei 13% savo bandymų. Antroje pozicijoje pagal pelnomus įvarčius ir atliekamus metimus buvo „Energija – Geležinis Vilkas“, tačiau už juos produktyvesni puolime buvo kas aštuntu metimu pasižymėję „Hockey Punks“ atstovai.

 

„Baltų Ainiai“ nuo lygos lyderių atsiliko progų realizavimu, kuris neleido jiems prilygti trims pagal rezultatyvumą pirmavusioms komandoms. Tuo tarpu „Energijai Hockey – HC Klaipėdai“ teko susitaikyti su paskutine pozicija visose atakos kategorijose.

 

 

„Kaunas Hockey“ buvo geriausi ir gynyboje, o čia didžiausią „ačiū“ kauniečiams reiktų sakyti savo vartininkams. Nepaisant to, jog Kauno klubo vartų sargams tekdavo susidurti su panašiu metimų skaičiumi, kaip ir artimiausiems varžovams, pavydėtiną atremtų metimų procentą (93,11%) bendrai užfiksavę Artūras Pavliukovas ir Pavelas Davydyukas užtikrino, jog „Kaunas Hockey“ gynyba reguliariajame sezone neturėtų lygių.

 

Antroje pozicijoje pagal praleistus įvarčius žengė „Hockey Punks“ atstovai, o trečioje vietoje žengiantys „Energijos – Geležinio Vilko“ gynėjai savo vartininkui padėdavo labiausiai, varžovams leisdami atlikti mažiausiai metimų.

 

Tiek ir „Baltų Ainiai“, tiek ir „Energija Hockey – HC Klaipėda“ didžiuotis savo gynybiniais rodikliais negalėtų, tačiau pastarieji gerokai dažniau priversdavo darbuotis savo vartininką: viso sezono metu į jų vartus metimai būdavo atliekami beveik kas vieną minutę.

 

 

Reguliariajame sezone geriausią žaidimą turėdami kiekybinį žaidėjo pranašumą demonstravo „Kaunas Hockey“ žaidėjai. Jie įvarčiu paversdavo beveik kas ketvirtą oponentų galimybę, iš viso daugumoje pelnydami net 25 įvarčius.

 

Tuo tarpu kiekybinį deficitą meistriškai neutralizuodavo „Hockey Punks“ užfiksavę įspūdingą rodiklį (apsiginta 91,67% visų mažumų). „Pankai“ buvo vieninteliai mažumoje nepraleidę dviženklio skaičiaus įvarčių.

 

Prasčiausiai specialiosios pajėgos veikė „Energijos Hockey – HC Klaipėdos“ ir „Baltų Ainių“ gretose. Jungtinė komanda itin prastai realizuodavo daugumas, o kauniečiams prasčiausiai iš visų komandų sekdavosi gintis ant ledo turint žaidėjų deficitą.

 

 

Šį sezoną buvo pelnyti 25 įvarčiai mažumoje, iš kurių didžiąją dalį pelnė „Kaunas Hockey“ (7) ir „Energijos – Geležinio Vilko“ (6) atstovai. Įdomu, kad likusios trys komandos mažumoje pasižymėjo po keturis.

 

Drausmingiausiai daugumose žaidė „Energijos – Geležinio Vilko“ ir „Baltų Ainių“ komandos, leidusios varžovams į jų vartus pelnyti po tris įvarčius. Vos kartą daugiau daugumų metu įvarčiai krito į „Kaunas Hockey“ ir „Hockey Punks“ komandų vartus.

 

Net 11 įvarčių turint daugumą praleido „Energija Hockey – HC Klaipėda“, kuri užfiksavo itin nemalonų rodiklį: turėdami kiekybinę persvarą šios komandos atstovai įvarčius pelnydavo beveik dvigubai rečiau, nei tai padarydavo varžovai.

 

 

Kovoje prie ritulio įmetimo žymos reguliaraus sezono metu dominavo „Energija – Geležinis Vilkas“ ir „Kaunas Hockey“ gerokai lenkdami kitus varžovus. Žemiau buvusiems „pankams“ ir „ainiams“ teko susitaikyti su mažesniu nei penkiasdešimties laimėtų ritulio įmetimų procentu. Sunkiausiai prie ritulio įmetimo žymos sekėsi „Energijai Hockey – HC Klaipėdai“.

 

Įdomius skaičius galima išvysti baudos minučių grafoje. Sezono metu mažiausiai problemų sau prisidarydavo „Energija – Geležinis Vilkas“ ir „Hockey Punks“, kurias skyrė minimalus skirtumas.

 

Sunkiausiai drausmės sekėsi laikytis lygos lyderiams „Kaunas Hockey“ atstovams. Kauniečiai ne tik dažniausiai suteikdavo oponentams progą daugumai, tačiau ir buvo dažniausiai diskvalifikacinėmis nuobaudomis baudžiama komanda. Kauno klubo žaidėjams tokių buvo skirta net 5, o tai daugiau nei visoms likusioms lygos komandoms kartu sudėjus (3).

 

 

 

Reguliaraus sezono metu didžiausio legionierių indėlio savo komandose sulaukdavo kauniečiai: „Kaunas Hockey“ užsieniečiams priklausė beveik pusė sužaistų rungtynių, o „Baltų Ainių“ legionieriai pelnė net tris ketvirtadalius visų savo komandos įvarčių. 

 

Lietuviškiausia šį sezoną buvo „Energija – Geležinis Vilkas“, kurios gretose reguliaraus sezono metu ant ledo pasirodė trys lietuviško paso neturintys žaidėjai, iš kurių du – vartininkai. Tiesa, situacija kiek keisis atkrintamųjų varžybų metu, kuriose elektrėniškiams jau turėtų padėti ir trys puikiai pažįstami legionieriai iš Rusijos.

 

Viso reguliaraus sezono metu ant ledo buvo galima matyti ir itin daug jaunimo. Net trejose iš penkių lygos komandų daugiau nei pusė sužaistų rungtynių priklausė 2000 m. gimusiems, arba jaunesniems žaidėjams. „Energijos Hockey – HC Klaipėdos“ komandoje jaunimas sudarė du trečdalius komandos, kurie buvo aktyvūs ir puolime, pelnę beveik pusę visų savo ekipos įvarčių.

 

Sau įprastai mažiausiai jaunimo savo gretose turėjo „Hockey Punks“, tačiau lyginant su praėjusiu sezonu „pankai“ taip pat papildė savo jaunimo greta. Sezono metu jaunimą į savo gretas kvietę vilniečiai atkrintamosiose varžybose galės remtis šešiais į šią amžiaus grupę patenkančiais žaidėjais, o reguliaraus sezono finiše ne vienas jų įrodė, kad gali būti ir vienais komandos lyderių.