Karalius mirė. Tegyvuoja karalius!

 Karalius mirė. Tegyvuoja karalius!

 

Esu senas ledo ritulio gerbėjas, nors pasižiūrėjus į veidrodį neatrodau senai. Patinka sporto šaka, kadaise truputį žaidžiau, dabar dažniau žaidžiu su pulteliu prie teliko ir alaus buteliu, nors žmona rėkia, jog mano amžiaus vyrams alus tik vienos vietos pudymas.

 

Nesu didis rašytojas, tačiau kartais mėgstu pareikšti savo nuomonę, šliūkšteliu savo ideologijos delfyje, o labiausiai mėgstu padiskutuoti su draugais kompanijoje, kai diskusijai esame tinkamai pasiruošę – visi turime savo argumentų stiklinės taros pavidalu.

 

Rašau pakeitęs savo vardą ir nežinau ar praeisiu mūsų ledo ritulio bendruomenės puslapio cenzorius (išsiunčiau šį tekstą emailu, kurį radau kontaktuose), tačiau jau atėjo laikas pasisakyti. Ir išlieti sopulius. Juk karalius mirė.

 

Tie, kurie supranta ironiją, užuos, kad tas karalius - su lazda šalmu vietoj kepurės, pirštinėm ir brangiais apsiaustais. Juokauju. Jo didenybė – tai Lietuvos ledo ritulio federacija. Ji mirė. Ji ir buvo nei šiokia, nei tokia, o dabar visai mirė.

 

Todėl ir užsimaniau pasakyti kalbą prie kapo. Gal bent dabar būsiu išgirstas. Tik, prašau nesmerkti, nes, apie velionį kalbėsiu ne vien tik gera.

 

Federacija buvo atrodytų amžina – niekas jos negalėjo numarinti. Nei naujai išrinkta galvotų verslininkų grupė, nei jaunasis politikas Petras su senu vilku Valdu.

 

Tik staiga, bac, ją ėmė ir savo rankom pasmaugė sporto departamentas, kuris turėtų rūpintis jau kelis metus mirties patale gulėjusią federaciją. Pritaikė eutanaziją. Numarino. Be jokių skrupulų.

 

Tai kas dabar bus? Nebeliks ledo ritulio? Mūsų vaikai mes lazdas, pirštines ir pradės žaisti grindų riedulį ar gerti alų tarpuvartėse? Nemanau. Ir, kalkit mane prie sienos, po karaliaus mirties visiems bus tik geriau.

 

Kaip žinia, karalius (federacija) mėgdavo palėbaut, pasišvaistyt pinigais ir turėjo skolų. Tas skolas ir bandė grąžinti visi naujieji federacijos ministrai, tačiau kam rūpi svetimas skausmas.

 

Keista, tačiau dėl tų skolų niekur nesikreipė ir tie, kurie skolino federacijai, o kai ši paprašė leisti numirti pačiai (bankrutuoti), skolininkai paprieštaravo ir neleido to daryti.

 

Situacija priminė šachmatų partijoje „patą“, kai nei viena pusė nebežinojo ką daryti. Ir, ko gero, visos ledo ritulio bendruomenės laimei, įsikišo departamentas, federacijai atjungęs kvėpavimo aparatą.

 

Tai reiškia, kad ledo ritulio nebeliko? Priešingai. Pažiūrėkime, ką daro ministrai, kol karalius gulėjo mirties patale? Lietuvoje idealiai veikia veikų ledo ritulio lyga, Lietuvos čempionate žaidžia 14 komandų ir tiek aš nepamenu ar kada yra buvę. Vilnius, o ir visa Lietuva džiaugsis pasaulio ledo ritulio čempionatu, kuriame labai viliuosi, bus ir Dainius Zubrus. To mes dar nesame matę, o ir nedaugelis svajojome.

 

O kaip bus su karaliumi? Manau, būkim paprasti – išrinksim naują. Ką daryti su senojo karaliaus skolom? Gal to reiktų paklausti skolintojų, ką jie apie tai galvoja? Jei federacija neturi pinigų ir niekas jai jų neduoda, tai kaip tas skolas grąžinti? Ir nejau dėl to turi numirti ne tik federacija, bet ir vaikų svajonės, viltys?

 

Nebūsiu kaip dauguma komentatorių, kurie peikia ir kritikuoja nesiūlydami nieko nauja. Esu įsitikinęs, jog reikia steigti naują federaciją ir tegyvuoja karalius!

 

Koks jis bus, pamatysim, tačiau nebežiūrėkim į praeitį. Reikia naujo darinio, naujų idėjų. Jos yra, matome, jog sistema Lietuvoje veikia gerai. Betrūksta tik visus vienijančio sveiko instituto, kuriuo pasitikėtų visi.

 

Kaip suprantu, birželį bus visų karalystės kunigaikštukų suvažiavimas. Jame ir reiktų nuspręsti ką darysim toliau. Šansas yra didelis atsikratyti skolų ir pradėti Lietuvos ledo ritulio istoriją nuo nulio. Be skolų, be senų palikimų ir, kaip sako vienas ledo ritulio puslapio klasikas, „be pykčio“.

 

Tik ar mes patys, ledo ritulininkai, to panorėsim?