Ledo ritulį pamilusi trenerė vadovauja ir vyrams

 Lietuvoje ledo ritulio lygis kyla, žaidimas populiarėja ir gali ramiai Kaune gyventi šalia krepšinio. Taip sako Ramunė Maleckienė. Ji – įrodymas, kad pasaulinės tendencijos Lietuvos ledo ritulio neaplenkia.

 

R.Maleckienė – vienintelė tarptautinės kategorijos Lietuvos ledo ritulio teisėja, dirbusi įvairių divizionų pasaulio ir Europos moterų čempionatuose ir Kauno žiemos sporto mokyklos (KŽSM) „Baltų Ainiai" trenerė, vadovaujanti komandai Lietuvos ledo ritulio čempionate. Daugeliui jos darbas skamba egzotiškai.

 

„Čia vyrų komandos trenerė moteris atrodo, kaip koks stebuklas, bet pasaulyje tai įprasta. Patikėkite, tai nėra retas reiškinys“, – teigė trenerė.

 

Kitokį ledo ritulio pasaulį 31 metų specialistė išvydo pirmąjį kartą išvykusį į užsienį, kuomet sulaukė kvietimo teisėjauti tarptautinėms varžyboms.

 

„Nuvažiavau ir pamačiau, kad ne tik vyrai, bet ir moterys gerai žaidžia. Daugiau komandų, aukštesnis lygis. Ir požiūris į moteris teisėjas – kitoks“, – sakė R.Maleckienė.

 

Dabar ji džiaugiasi – KŽSM „Baltų Ainiai“ net negali priimti visų norinčių treniruotis.

 

„Apie krepšinio dominavimą ir konkurenciją nustojome kalbėti prieš keletą metų, kai atsirado daug vaikų. Dabar turime pilnas grupes. Ledo ritulys populiarėja visoje Lietuvoje“, – teigė trenerė.

 

 

R.Maleckienė neslepia – moteriai teisėjai lengva nėra, nes Lietuvoje tenka susidurti su skeptišku požiūriu – esą moteris negali tinkamai susidoroti su tokiu darbu. R.Maleckienė pabrėžia, kad užtikrinti veiksmai ir išmanymas – geriausias atsakas.

 

„Požiūris čia ir svetur labai skiriasi, bet Lietuvoje su tuo susiduriame ir krepšinyje, ir futbole. Būna visko, – sakė R.Maleckienė. – Esu teisėjavusi moterų pasaulio čempionatuose, bet teko stebėti ir vyrų, ir vaikinų planetos pirmenybes, o ten viskas – griežčiau. Komandų vadovai, organizatoriai ir žaidėjai supranta, kad teisėją reikia gerbti. Nėra skirtumo, ar tu vyras, ar moteris.“

 

R.Maleckienei šis sezonas, kaip teisėjai – penkioliktas. Ilgą laiką specialistė dirbo linijos teisėja, o prieš porą metų tapo pagrindine, tad vadovauja rungtynėms.

 

„Linijos teisėjui svarbiausia stebėti nuošales, ritulio prametimus per visas zonas, įmesti į žaidimą rutulį. Pagrindinis teisėjas stebi visas baudas, kontroliuoja žaidimą, skiria minutes. Jo atsakomybė daug didesnė, bet ir darbas įdomesnis“, – teigė R.Maleckienė.

 

Šiemet ji teisėjavo pasaulio merginų ledo ritulio čempionato U-18 I diviziono atrankos varžybose Lenkijoje, Lietuvoje teisėjauja ir vyrams, ir vaikams. Per 15 metų teisėjos karjerą jai yra tekę skirti susimušusius ledo ritulininkus.

 

„Bet tik vaikinus. Merginų nė karto neteko matyti susimušusių, bet jų žaidimas kitoks – nėra daug kontakto, grubumas – netoleruojamas“, – teigė R.Maleckienė.

 

 

Ledo ritulio išvengti R.Maleckienei buvo praktiškai neįmanoma. Ji gimė ir augo Elektrėnuose, kur praktiškai kiekvienas bent kažkiek domisi šiuo sportu. R.Maleckienė priklausė pirmajai Lietuvos moterų ledo ritulio komandai, o dabar pati kviečia merginas į specialų renginį. Šeštadienį Kauno „Akropolyje“ įvyks mergaičių ledo ritulio diena.

 

 

„Supažindinsime jas su ledo rituliu, specifika“, – sakė R.Maleckienė. Tokia diena jau vyko Vilniuje, o jos tikslas – pradėti kloti pamatą Lietuvos merginų rinktinei.

 

Būtent panaši komanda ir lėmė, kad R.Maleckienė visam gyvenimui liko ledo ritulyje.

 

„Trenerė Jūratė Rulevičienė emigravo į JAV, merginos išvažinėjo ir ekipa subyrėjo, bet aš jau buvo Kaune pasirinkusi ledo ritulio specialybę“, – pasakojo ji.

 

Baigusi Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) R.Maleckienė jau turėjo teisėjavimo patirties, o netrukus ėmė dirbti su vaikais.

 

„Dar Elektrėnuose man pasiūlė teisėjauti vaikams. Sutikau, o tada gavau dar daugiau pasiūlymų. Ėmiau kilti į viršų“, – prisiminė R.Maleckienė. Gavusi tarptautinę teisėjos kategoriją ji buvo kviečiama į užsienį.

 

 

R.Maleckienė treniruoja ir KŽSM „Baltų Ainiai“ vaikus, ir suaugusiųjų ledo ritulio komandą. Su pirmaisiais jai tenka bendrauti kitokiu tonu nei vyresniais.

 

„Su labai jaunais turi būti griežta. Tiesiog juos rengi aukštesniam lygiui ir nori viską sudėlioti į savo vietas, kad vėliau bendrauti būtų paprasčiau“, – sakė R.Maleckienė.

 

Tačiau šiems paaugus atsiranda kitų problemų. Ar jai papildomų sunkumų faktas, kad ji – moteris, nesukelia?

 

„Vyrai yra vyrai. Būna visokių situacijų ir su vyresniais, ir su paaugliais. Bet žinote, kiekvienas treneris to neišvengia. Svarbu, kad pavyksta susitvarkyti“, – sakė R.Maleckienė.

 

 

Ji su „Baltų Ainių“ komanda Lietuvos ledo ritulio čempionate užima antrąją vietą ir dabar laukia finalinio ketverto dvikovų.

 

„Esame patenkinti rezultatais. Jau patekome į finalinį ketvertą, kur turėtume žaisti su Elektrėnų „Poseidonu“. Dabar net nėra reikšmės, ar būsime antri ar treti, nes šios komandos susitiks tarpusavyje. Bet dar spėsime pasirinkti taškų“, – sakė R.Maleckienė.

 

Pernai „Baltų Ainiai" taip pat pateko į finalinį ketvertą, tačiau suspindėti ten nepavyko. Komanda liko ketvirta, bet šiemet nusistatė aukštesnius tikslus.

 

„Norime sidabro, bet tikslas – medaliai. Kad ir kokie jie būtų, mums svarbu, kad medaliai“, – sakė ji.

 

Tačiau Lietuvos ledo ritulio čempionate iškovoti medalius lengva nėra. Konkurencija – nemaža, o apie auksą treneriai kalba tyliai. Turnyre pirmąją vietą užima „Delovaja Rus“ klubas iš Kaliningrado. Jis patyrė vos vieną pralaimėjimą, o jį įsirašyti privertė būtent R.Maleckienė ir „Baltų Ainių“ ekipa.

 

„Laimėjome po pratęsimo, – pergalę 3:2 prisiminė R.Maleckienė. – Bet tarp Rusijos ir mūsų komandų skirtumas – didelis. Žaisti galima, bet pajėgumas kitoks. Kita vertus, Lietuvos komandoms taikomas apribojimas. Ekipos negali turėti daugiau nei keturių rinktinei pasaulio čempionatuose atstovavusių žaidėjų, o Rusijos ekipai tai negalioja.“