Ledo ritulio treneris A.Katulis: „Norėdamas tapti geru treneriu, pirmiausia turiu nužudyti savyje žaidėją“

 Sostinės ledo ritulio akademijos treneris Artūras Katulis dar neseniai žaidęs aukščiausiose ledo ritulio lygose užsienyje, jau antrą mėnesį treniruoja vaikus savo akademijoje.

 

Šiuo metu akademijoje ledo ritulio abėcėlės mokosi daugiau nei trisdešimt vaikų ir jų skaičius kiekvieną savaitę auga.

 

„Džiugu, kad minimi tiki vis daugiau tėvų ir vaikų. Stengiuosi kokybiškai atlikti savo darbą, domiuosi užsienio trenerių metodologija ir matau, kad įdėtos pastangos sugrįžta. Norėčiau, kad vieną dieną galėčiau didžiuotis savo auklėtinių rimtomis pergalėmis. Tai priklauso tiek nuo manęs, tiek nuo vaikų, kuriuos mokinu žaisti ledo ritulį.“, - pasakojo A. Katulis.

 

– Į ledo ritulį papuoliau šešerių metų vyresniojo brolio pagalba. Tuo metu kaip ir kiekvienas Elektrėniškis jis „sirgo“ ledo rituliu, o po to ir mane atvedė į šį sportą visam gyvenimui. Būtent brolis man nupirko pirmąsias pačiūžas ir išmokė žengti primuosius žingsnius ant ledo. Vaikystėje  mano didžiausia svajonė buvo žaisti Lietuvos ledo ritulio rinktinėje. Džiaugiuosi, kad man pavyko pasiekti šią svajonę ir dabar savo vaikams bei auklėtiniams sakau, kad žaisti Lietuvos rinktinėje turi būti kiekvieno sportininko tikslas ir garbė.

 

– Savo profesionalaus žaidėjo karjeros pradžioje nemaniau, kad kada nors dirbsiu treneriu. Tačiau  jau nuo pirmos treniruotės man gerai sekėsi paaiškint vaikams, ką reikia daryti, greitai susidraugavom su jais. Man patinka matyti, kaip vaikams pavyksta įveikti užduotis ir norisi jiems dar  labiau padėti. Niekada pats nemėgau monotoniškų treniruočių, todėl savo treniruotėse visada ieškau kūrybinių užduočių. Manau, kad įdomūs pratimai, priemonės ir tikslinga sistema padeda greičiausiai vaikams tobulėti.  Būna ir tokių dienų, kai jauties išgręžtas, bet užtenka užlipti ant ledo ir pamatyti savo mažuosius auklėtinius ir šypsena atsiranda iš karto.

 

– Treneris turi būti ne tik savo sporto šakos fanatas ir profesionalas, jis pirmiausia turi būti geras pedagogas ir psichologas. Vienas garsus ledo ritulio žaidėjas yra pasakęs: „Norėdamas tapti geru treneriu, pirmiausia turi nužudyti savyje žaidėją.“  Šiuos žodžius dabar kaip tik taikau ir sau.

 

– Atkaklus, darbštus, kovingas.  Vaikas gali turėti puikių fizinių duomenų ir iš ties būti talentingas, tačiau jei jam trūks atkaklumo, darbštumo ir kovingumo, vargu ar jis pasieks savo olimpą.

 

– Gražus, techniškas, smagus. Tai pats greičiausias sporto žaidimas visame pasaulyje. Ledo ritulys gali skrieti iki 200 km. per valandą greičiu. Ir nebūtinai jis grubus, kaip daugelis mano. Ledo ritulyje svarbiausia ne jėga ir muštynės, o greitis ir tavo technika, įgūdžiai. Ledo ritulys – komandinis žaidimas. Būtent žaisdami komandoje mes išmokstame bendradarbiauti vardan bendro tikslo, ginti ir saugoti savo draugus.

 

– Malonu laimėti, bet reikia mokėti ir garbingai pralaimėti. Nemokėdamas pralaimėti, pergalės gali ir nesulaukti. Būtent pralaimėjimai mus užgrūdina ir paruošia didesnėms pergalėms.