Titulinis
»
Naujienos
»
Legendinis treneris A. Nikiforovas: treniruoti lietuvaičius visada yra garbė ir džiaugsmas
Legendinis treneris A. Nikiforovas: treniruoti lietuvaičius visada yra garbė ir džiaugsmas |
2017-06-26
Penktadienį baigėsi savaitę trukusi dienos stovykla, kuriai vadovavo amerikietiškojo ledo ritulio mokyklos atstovas, legendinis treneris, Aleksejus Nikiforovas. A. Nikiforovas beveik kasmet sugrįžta į mūsų ledo ritulio mokyklą ir mielai dalijasi savo žiniomis su mūsų mokyklos auklėtiniais. Šiemet stovykla sulaukė bene rekordinio susidomėjimo – joje dalyvavo net 65 vaikai (tiek “Geležinis vilkas“, tiek kitų ledo ritulio mokyklų auklėtiniai).
- Aleksejau, iš Jūsų beveik niekada nesame išgirdę NE ir visada mielai sutinkate vadovauti vasaros dienoms stovykloms? Jaučiate sentimentus mūsų šaliai ir ledo rituliui?
A.N. Be jokios abejonės. Čia gi mano šaknys. Aš pasiilgstu Lietuvos, man visada čia smagu grįžti. Turiu daug pažįstamų. Dar smagiau, kai po stovyklos prie manęs prieina vaikų tėvai ir mano nuostabai,– kai kurie iš jų buvę mano paties auklėtiniai.
Jaučiu ir savotišką moralinę skolą kaip treneris Lietuvos ledo ritulio – čia juk aš užaugau ir subrendau kaip treneris. Dabar noriu dalintis tuo, ko išmokau dirbdamas Jungtinėse Valstijose.
- Kaip vertinate vaikų ledo ritulio lygį Lietuvoje?
A.N. Kalbant apie vaikus – jis geras, tikrai aukštame lygyje. Lietuviai turi prigimtinį talentą daugeliui sporto šakų, gerus fizinius duomenis. Yra labai disciplinuoti, klausosi trenerio ir jaučia pagarbą, ko negalėčiau pasakyti apie amerikiečius. Tačiau manau, kad didžiausia problema yra finansavimas ir tai, kad ledo ritulys yra labai brangus sportas, palyginus: apranga, ledo aikštynų nuoma – viskas žvėriškai brangu. Ne visų vaikų tėvai gali leisti ir finansuoti gana prabangų vaiko hobį.
Pavyzdžiui Amerikoje ledo ritulys irgi populiarus tose valstijose, kur jis gauna finansavimą: Masačiusece, Niujorke, Detroite, Minesotoje – ten pristatyta daugybė ledo aikštynų ir jie praktiškai nemokami.
Kalbant apie vyresnius vaikus – problema tikrai egzistuoja jau daugelį metų. Ledo ritulio lygis suaugusiųjų nėra aukšto lygio, visi talentingiausi išvyksta į Skandinavijos šalis, Ameriką, Kanadą, todėl likusiems nepalaikoma rimta konkurencija, sustoja progresas. Sporto šaka negauna pakankamo finansavimo, todėl Lietuvoje ledo ritulys yra labiau hobis, bet turi mažai perspektyvų peraugti į darbą.
- Jūs buvote pakviestas ir sutiko treniruoti U18 rinktinę. Sakykite, tai irgi dėl nostalgijos?
A.N. Aš daug metų treniruoju amerikiečius, kodėl negalėčiau treniruoti lietuvių? Manau, kad galiu būti naudingas tiems vaikiams J Tikiu jais ir žinau, kad galime pasiekti gerų rezultatų. Jiems reikia mano patirties, man reikia jų užsidegimo. Tai savotiški mainai. Ir kaip sakiau jau, aš labai mėgstu lietuvius.
Jau nuo pirmadienio, birželio 26 d. vadovavimą dienos stovyklai perims skandinavai treneriai Laakso Lauri Taneli ir Pitkala Jarno Antero.
