Lietuvius treniruojantis kanadietis: „Vaikai čia dega noru žaisti ledo ritulį“

 Marga Lietuvos ledo ritulio bendruomenė šiemet pasipildė nauju nariu. Sostinės ledo ritulio akademijoje vaikus treniruojantis kanadietis Chrisas Woodfordas džiaugiasi  jaunųjų lietuvių noru treniruotis ir įdėmiai stebi Sočyje vykstančias olimpines kovas.

 

36 metų kanadietį į Lietuvą atvedė meilė.

 

„Mano mergina gyveno Lietuvoje, o aš Kanadoje. Ieškojome geriausio sprendimo mums abiems: man keltis į Lietuvą, jai – į Kanadą ar mums abiems – į trečią šalį. Po mano apsilankymo Lietuvoje ir pokalbio su jūsų ledo ritulio pasaulio žmonėmis mano kraustymas į Lietuvą tapo pirmaujančiu pasirinkimu. Truputį daugiau pasidomėjau Lietuva, vietos sportu ir neužtrukau priimdamas galutinį sprendimą“, – pasakojo Ch. Woodfordas.

 

 

Kanadietis prisipažįsta apie Lietuvą anksčiau žinojęs labai mažai. Jam, kaip ir daugeliui kanadiečių, puikiai žinomi Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis, tačiau  surasti šalį žemėlapyje būtų sunku.

 

„Žinojau, kad Lietuva yra Rytų Europos šalis dėl jūsų abiejų garsių ledo ritulio žaidėjų. Tačiau neturėjau supratimo, kurioje Europos vietoje ji yra. Iš pradžių maniau, kad Lietuva yra kitoje Lenkijos pusėje, kažkur prie Čekijos. Daugiau nieko apie Lietuvą nežinojau“, – prisiminė treneris.

 

Dabar Ch. Woodfordas galėtų būti puikus Lietuvos ambasadorius.

 

„Man labai patinka ši šalis, ji gali labai daug pasiūlyti. Žmonės čia yra labai mieli ir visada padeda, – dėstė kanadietis. – Lietuvos gamtovaizdis ir oras man labai primena gimtąją Kanados provinciją – Naująją Škotiją. Mane žavi turtinga Lietuvos istorija. Kanada yra labai jauna šalis, o Lietuvos istorija siekia tūkstantį metų! Žaviuosi galimybe sužinoti daugiau apie Lietuvą ir jos galimybes.“

 

 

Ch. Woodfordas gimtinėje daug metų žaidė ledo ritulį vartininko pozicijoje, pastaruoju metu dirbo treneriu. Tad nieko keisto, kad ir Lietuvoje jis nenutolo nuo kanadiečių dievinamo žaidimo – ledo ritulio. Keletą kartų per savaitę šį trenerį galima išvysti Sostinės ledo ritulio akademijoje treniruotes lankančių vaikų apsuptyje. Jaunuosius ledo ritulininkus Ch. Woodfordas treniruoja kartu su Lietuvos vyrų rinktinės kapitonu Artūru Katuliu.

 

Sostinės ledo ritulio akademijoje šiuo metu treniruotes lanko daugiau nei keturiasdešimt 4-12 metų vaikų, kurie dar tik susipažįsta su sporto šaka.

 

„Jaunieji žaidėjai, kuriuos čia sutikau, spindi didžiuliu noru žaisti. Prieš treniruotes vaikai visada tiesiog dega iš nekantrumo, nori kuo greičiau lipti ant ledo. Kol jie laukia, iš veidų nedingsta labai plačios šypsenos. Tai priverčia šypsotis ir mane, treniruotes visada pradedu puikios nuotaikos. Šie vaikai tikrai įsimylėję ledo ritulį. Kai baigiasi treniruotės, matau, kad jie mielai čiuožtų dar valandą, jei tik galėtų. Tai yra puiku“, – džiaugėsi kanadietis.

 

Ch. Woodfordas kartais į treniruotes atsigabena visą vartininko aprangą ir suteikia galimybę vaikams išbandyti jėgas mušant ledo ritulio baudinius – bulitus. Po kiekvieno taiklaus metimo vaikai džiūgauja lyg tapę rimto turnyro čempionais ir čiuožia prie bortų paklausti tėvų, ar šie matė jų sėkmingą bandymą.

 

Tiesa, lyginti Lietuvos ir Kanados jaunuosius ledo ritulininkus Ch. Woodfordui sunku.

 

„Sunku, nes Kanadoje ledo ritulį žaidžia tūkstančiai vaikų. Manau, didžiausias skirtumas yra tas, kad Kanadoje mes turime daug daugiau galimybių žaisti ledo ritulį arba kokią nors šio žaidimo formą – gatvės ledo ritulį, ledo riedulį su kamuoliuku, riedučių ritulį, mini ledo ritulį ir t.t. Jau nekalbant apie nesuskaičiuojamas valandas rūsiuose, garažuose, skersgatviuose, kurias praleidžiame mušinėdami ritulį tiesiog į duris ar sieną. Galite įsivaizduoti, kiek daug ledo ritulio yra mūsų gyvenime! Todėl man labai sunku lyginti Kanadą su Lietuva“, – svarstė kanadietis.

 

 

Šiuo metu Ch. Woodfordas daug dėmesio skiria Sočyje vykstančioms olimpinėms žaidynėms.

 

„Be abejo, stebiu ledo ritulio kovas. Man taip pat patinka snieglenčių sportas, akrobatinis slidinėjimas, boslėjus. Be abejo, skiriu dėmesio visiems kanadiečių ir lietuvių startams“, – pasakojo ledo ritulio treneris.

 

Sostinės ledo ritulio akademijoje Ch. Woodfordas kartu A. Katuliu net surengė nedidelį olimpinį turnyrą treniruotes lankantiems vaikams. Jaunieji sportininkai buvo suskirstyti į 4 komandas, jų šalmai buvo papuošti Kanados, Rusijos, Suomijos ir Švedijos vėliavomis. Taip pasipuošę vaikai treniruosis iki pat olimpinių žaidynių pabaigos. Treneriai pastebėjo, kad jų surengtos varžybos padidino jaunųjų ledo ritulininkų susidomėjimą olimpiniu turnyru, dabar dauguma jų prie televizorių serga už „savo“ komandas.

 

Pats Ch. Woodfordas, be abejo, tikisi, kad olimpinių žaidynių aukso medalius iškovojos jo gimtosios šalies komanda.

 

„Kanada, be abejo, yra favoritė. Tačiau labai stiprias rinktines turi ir JAV, Rusija, Švedija. Jos visos gali tapti čempionėmis. Tokio lygio turnyruose labai daug lemia lygiavertė sudėtis, nes per trumpą laiką reikia sužaisti daug rungtynių. Jei pavargsti, galimybės laimėti labai sumažėja. Norint laimėti auksą, reikia turėti keturis gerus puolėjų trejetus ir šešis gerus gynėjus. Kitas labai svarbus veiksnys – puikus vartininkas. Kurios komandos vartininkas bus ant bangos, ta turės itin dideles galimybes tapti čempione“, – tvirtino kanadietis.