Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinė – kodėl gi ne?

 

Šiuo metu ledo ritulio treniruotes lanko daugiau nei 10 mergaičių. Daugiausia jų – Klaipėdoje. Pora jaunųjų ledo ritulininkių sportuoja Kaune ir keletas – Vilniuje.

 

 

Bene mažiausiai treniruočių patirties tarp merginų turi 10-metė vilnietė Ula, lankanti treniruotes Sostinės ledo ritulio akademijoje.

 

„Viskas prasidėjo, kai su dukra apsilankėme keletoje ledo ritulio rungtynių, kuriose žaidė Ulos dėdė. Pradėjome vis dažniau ir dažniau lankytis rungtynėse, o ledo ritulio treniruotes tuo metu pas trenerį Artūrą Katulį pradėjo lankyti Ulos pusbrolis. Vieną vakarą paklausėme Ulos ar ji pati nenorėtų žaisti šį žaidimą, - prisiminė istorijos pradžią Ulos mama Giedrė Liaudanskaitė. - Įkalbinėti neteko, Ula po kokių 15 minučių nuo pasiūlymo atėjo ir pati paklausė, ar mes tikrai siūlėme žaisti ledo ritulį? Pasakėme, kad ji pati turi nuspręsti, ar nori, ir ji iškart sutiko.“

 

Pasak jaunosios ledo ritulininkės mamos, mergaitė greitai apsiprato, kad aplink vien berniukai, ir į treniruotes eina su vis didesniu noru.

 

„Ulai pirmosios treniruotės patiko, sakė, kad tai nėra lengvas sportas, aplink berniukai, bet į kiekvieną sekančią treniruotę ėjo su vis didesniu noru, o po treniruotės jautėsi didesnis pasitenkinimas. Atsimenu, kai viena treniruotė sutapo su renginiu mokykloje ir reikėjo pasirinkti tik vieną galimybę. Patikėkite, sprendimas buvo labai sunkus, vaikui net ašarą teko braukti, kad neteks eiti į treniruotę, - pasakojo G. Liaudanskaitė. - Pradžioje Ula vis klausė ar bus daugiau mergaičių? Vėliau kažkaip apsiprato ir manau, kad dabar ji to net nepastebi. Svarbiausia treniruotis ir žaisti. Aišku ir Ula, ir aš tikimės, kad ilgainiui pavyks pritraukti daugiau mergaičių, o gal net suburti visą mergaičių ledo ritulio komandą. Tai butų puikus precedentas Lietuvos ledo ritulio istorijoje.“

 

Pradėjusi lankyti treniruotes, mergaitė tapo didele ledo ritulio gerbėja.

 

„Kalėdiniu laikotarpiu kabelinės televizijos tiekėjas suteikė nemokamas kai kurių kanalų transliacijas, tai tuo laikotarpiu namuose rodė vienintelį kanalą – „KHL TV“. Intensyviai stebėjome ir visas ledo ritulio transliacijas iš Sočio olimpinių žaidynių. Ula pasirinkdavo mėgstamą komandą, net komentavo kai kuriuos epizodus gyvai“, - pasakojo sportininkės mama.

 

G. Liaudanskaitė teigia kol kas net nesusimąsčiusi apie tai, kad ledo ritulys yra laikomas brangiu sportu.

 

„Kai matai, kad vaikas į treniruotes eina su begaliniu noru, laukia sekančių susitikimų su treneriais ir ledu, lieka tik pagalvoti, ką daryti, kad maži norai taptų realybe“, - tvirtino mažosios ledo ritulininkės mama.

 

 

Ulos treneris – Lietuvos rinktinės kapitonas, Sostinės ledo ritulio akademijos įkūrėjas A. Katulis. Per savo karjerą užsienyje daug žaidžiančių merginų matęs sportininkas džiaugiasi, kad ir jo mokyklos duris pravėrė pirmojo mergaitė.

 

„Ula – puiki žaidėja. Ji itin sparčiai tobulėja ir yra viena lyderių aikštėje. Ši mergaitė tikrai turi charakterį ir tai matėsi jau pirmoje treniruotėje, - prisiminė A. Katulis. - Buvo vienas įvykis, kai atliekdama pratimą ant ledo ji netyčia pargriuvo, o ant jos gana skaudžiai užvažiavo vienas berniukas. Ula tuomet nubraukė ašarą, man jau kilo abejonės, ar ji dar ateis į treniruotes. Tačiau ji atėjo ir drąsiai toliau atlieka visus pratimus. Aš net neabejoju, kad ji bus puiki žaidėja. Ji myli ledo ritulį ir treniruotes lanko su džiaugsmu.“

 

Lietuvos rinktinės kapitonas teigė, kad mergaitės per treniruotes nereikia saugoti, skirti lengvesnių pratimų.

 

„Mergaitė dėvi tas pačias apsaugas kaip ir berniukai. Ji atlieka tuos pačius pratimus. Tikrai nereikia kažkokios ypatingos apsaugos. Vaikų ledo ritulys nėra šiurkštus sportas. Tai yra tiesiog smagus, greitas ir techniškas žaidimas, - dėstė treneris. - Berniukai Ulos tikrai nenuskriaudžia, jie jos net niekaip neišskiria. Ula jiems yra tiesiog komandos draugė. Jie mielai jai atiduoda perdavimus, kartu džiaugiasi ir šėlsta ant ledo. Berniukai ir mergaitės, kartu žasidami ir treniruodamiesi, kaip tik išmoksta tolerancijos, pagarbiai elgtis vieni su kitais.“

 

A. Katulis mielai priimtų į treniruotes daugiau mergaičių. Jei jų atsirastų, patyręs sportininkas mergaitėms atskirų treniruočių rengti nepradėtų.

 

„Manau, nedarytume atskirų treniruočių. Gerai, kai mergaitės treniruojasi su berniukais. Berniukams patinka varžytis, manau, mergaitės tokioje aplinkoje greičiau tobulėtų, - sakė Sostinės ledo ritulio akademijos įkūrėjas. - Nemanau, kad yra teisinga berniukams ir vyrams savintis ledo ritulį. Jei mergaitė yra aktyvi, jai patinka judrūs žaidimai, kodėl ji negalėtų žaisti ledo ritulio? Teko susidurti su situacija, kai mama atveda sūnų į treniruotę, o stebėti treniruočių atsiveda ir berniuko seserį. Berniukui ledo ritulys nelimpa, o mergaitės akys tiesiog dega. Tačiau mama sako: „Oi ne, jai geriau reikia lankyti dailųjį čiuožimą“. Tačiau dailusis čiuožimas jai nepatinka! Nesutinku su mamomis, kurios sako, kad ledo ritulys yra per daug vyriškas žaidimas. Manau, tai pasenusi nuomonė, kuri vyrauja nuo sovietinių laikų. Amerikietės, kanadietės, švedės, suomės seniai visam pasauliui įrodė, kad moterų ledo ritulys yra toks pat azartiškas ir gražus kaip ir vyrų. Tiesiog čia nėra žaidimo kūnu. O ledo ritulininkės, kaip teko pastebėti, yra tokios pat žavios ir gražios, kaip ir tos, kurios lanko dailųjį čiuožimą.“

 

Įprasta, kad geriausios jaunos Lietuvos įvairių sporto šakų atstovės, ypač krepšininkės, išvyksta studijuoti į JAV. Perspektyvioms žaidėjoms universitetai suteikia sportininkių stipendijas, todėl joms mokslas būna nemokamas. Šiuo metu JAV aukštosios mokyklos vis labiau atveria duris ir ledo ritulininkėms iš viso pasaulio.

 

„Ledo ritulys Lietuvoje sparčiai populiarėja, ledo ritulį žaidžiančios mergaitės mūsų šalyje jau ne naujiena. Manau, turime galimybę visai netolimoje ateityje suburti ir merginų ledo ritulio rinktinę, - planavo A. Katulis. - Sočio olimpinių žaidynių metu teko skaityti JAV moterų rinktinės ir Harvardo universiteto merginų komandos trenerės Katey Stone interviu. Ji pasakojo, kad talentingas ledo ritulininkes visame pasaulyje jau stebi skautai, o perspektyvioms žaidėjoms universitetai siūlo stipendijas. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto komandoje žaidžia viena ukrainietė. K. Stone tvirtina, kad į savo komandą mielai pakviestų daugiau europiečių. Manau, tai yra fantastiškos perspektyvos, kuriomis gali pasinaudoti ir lietuvaitės.“