Lietuvos talentams atsiveria naujos galimybės: Šveicarijoje žais tuzinas jaunųjų ledo ritulininkų

 Jaunieji Lietuvos ledo ritulininkai ir toliau nesibaido savo talento parodyti gilias ledo ritulio tadicijas turinčių šalių jaunimo lygose. Pastaruoju metu itin populiaria jaunimo stotele tapo Šveicarija, kurios U-17 ir U-15 lygas užplūdo gimtinėje puikius rezultatus demonstravę Lietuvos atstovai. Neabejotinai svarbiausiu šios ledo ritulio krypties aspektu galima laikyti Lietuvos jaunimo ir jaunių rinktinėse dirbančio trenerio Dougo Boulangerio pastangas. Šveicarijoje ne vienerius metus gyvenantis specialistas neatsisako padėti į šią šalį norintiems atvykti žaidėjams bei papasakojo, kodėl būtent šiemet į šią šalį pasuko toks gausus mūsų šalies ledo ritulininkų desantas.

 

 

Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos ledo ritulininkų savo jėgas išbando Šveicarijos akademijose. Ne paslaptis, jog tokią kelionės kryptį lietuviams padėjo atrasti šioje šalyje puikiai užsirekomendavęs D. Boulangeris, pastaruoju metu prisidėjęs prie to, kad į šią šalį siekti ledo ritulio svajonės patektų ne vienas jaunasis šalies talentas. Nuolatos bendraudamas tiek ir su žaidėjų tėvais, tiek ir su pačiais jaunaisiais ledo ritulininkais, Šveicarijoje gyvenantis kanadietis neatsisakė ištiesti pagalbos rankos ir surasti jų karjeroms patį geriausią sprendimą.

 

Nepaisant to, jog D. Boulangeris neretai tampa paskutiniąja grandimi, padedančia žaidėjams iš Lietuvos išvykti į aukščiausio lygio pirmenybes, jis pabrėžia, jog laurai už tai turėtų skrieti ne jam. 33-ejų metų specialisto teigimu, faktas, jog lietuviai gali atvykti ir sėkmingai varžytis su geriausiais stiprių ledo ritulio šalių talentais rodo, kad Lietuvoje puikiai veikia jaunimą paruošiančios ledo ritulio akademijos.

 

„Ateinančiame sezone Šveicarijoje žais ir mokysis 12 jaunų ledo ritulininkų iš Lietuvos. Dauguma iš jų demonstruoja puikius rezultatus. Jie mokysis naujos kalbos, tęs mokslus ir galės tobulėti žaisdami stipriausiose šalies jaunių lygose. Tačiau aš nenoriu, kad žmonės apie mane galvotų, jog aš esu tas, kuris išveža talentą iš Lietuvos ir už tai nori prisiimti visą garbę. Noriu pabrėžti, jog tai, kad Lietuvos vaikai gali sėkmingai varžytis Šveicarijoje tik parodo, kokią gerą piramidę Lietuvoje yra sukūrusios ledo ritulio mokyklos. Mes turime už tai įvertinti mokyklų, trenerių, tėvų darbą.“

 

Tiesa, D. Boulangeris pripažįsta, jog šiuo metu mūsų šalyje žaidėjams vis dar sunku žengti paskutinį žingsnį link profesionalios karjeros. Trenerio teigimu, Lietuvoje sėkmingai dirbama su jauniausiais vaikais, bet jiems pasiekus kritinę amžiaus grupę, dėl vidinės konkurencijos stokos ledo ritulininkams tampa labai sunku tikslingai tobulėti. Dėl šios priežasties jis įsitikinęs, jog jiems svarbu suteikti galimybę turėti pasirinkimą kur pratęsti savo karjerą.

 

„Kalbant apie kitą lygį – 15-20 metų žaidėjus, Lietuvoje vis dar trūksta vidinės konkurencijos ir galimybių tęsti tą puikų darbą. Dėl to norisi, jog vaikams būtų suteiktos galimybės rinktis iš daugiau variantų, nesvarbu ar tai būtų Šveicarija, Suomija ar Amerika.“

 

Kalbas apie norą padėti lietuviams turėti daugiau galimybių D. Boulangeris pastaraisiais metais vis dažniau paverčia darbais ir prisideda prie jų kelionių į užsienį. Tuo tarpu pagalbos sulaukę jaunieji talentai šiam atsidėkoja stebindami savo puikiais pasirodymais ant ledo: dar pernai aukščiausioje Šveicarijos U-17 lygoje debiutavo tuo metu atitinkamai vos 12-kos ir 13-kos sulaukę Simas Ignatavičius ir Dovydas Jukna. Jaunųjų ledo ritulininkų pasirodymas šiame lygmenyje buvo toli gražu ne atsitiktinis – abu šie žaidėjai sužaidė daugiau nei pusę viso sezono rungtynių, per kurias abu surinko po 6 rezultatyvumo balus, o Simas į savo jaunos karjeros metraščius įsirašė ne vieną lygos rekordą skirtą jauniausio ledo ritulininko pasiekimams.

 

Šveicarijos U-17 elitinio diviziono lygį pastaruoju metu išbandė ne tik šie du jaunuoliai: dar pernai šansą pasirodyti šioje lygoje gavo Nikita Valasenko, o šiemet nuo sezono starto lygoje varžosi ir Danielius Čečekovas, Benas Andrejauskas bei trečius metus šioje šalyje tobulėjantis jaunesnysis Lietuvos rinktinės puolėjo Emilijaus Krakausko brolis Titas. D. Boulangeris pripažįsta, jog taip greitai sulaukti sėkmingų lietuvių pasirodymų šiame lygmenyje jis nesitikėjo, o šios sėkmės priežastimi jis įvardija nuoseklų darbą.

 

„Taip, tai nustebino, tačiau reikia pabrėžti, jog viskas buvo planuojama ir tai neįvyko per naktį. Norint gerų pasiekimų svarbu yra viskas – mokykla, treniruotės, šeima. Žinoma, vaikinams padėjo ir COVID situacija, bet Simas, Dovydas ir Benas turėjo tikrai puikius sezonus. Jų progresas yra greitas ir akivaizdus, tačiau nereikia pamiršti ir viso įdėto darbo prieš jiems čia atvykstant.“

 

Ne vienas į Šveicariją pasukęs jaunasis Lietuvos ledo ritulininkas iki šiol ledo ritulio pradmenų gimtinėje mokėsi ant prekybų centrų ledo, tad dabar atvykus į puikią infrastruktūrą turinčios šalies akademijas jie gali savo akimis pamatyti ir suteikiamų sąlygų skirtumus. Tiesa, D. Boulangeris pripažįsta, jog ne visada viską lemia vien tik turimos sąlygos, o kartais norimų rezultatų negaunama net ir įdėjus visas pastangas.

 

„Gyvenime skirtingi žmonės į situacijas žiūri skirtingai: vieni mato galimybę skųstis, kiti pastebi galimybę tobulėti. Atvykdami į Šveicariją žaidėjai rinkosi didesnes galimybes: čia vietiniai turnyrai yra stipresni, čempionatai yra didesni ir įvairesni. Tai suteikia galimybę mūsų ledo rituliui žengti dar vieną žingsnį į priekį. Ne kiekvienais metais mes matysime to rezultatus: kartais teks pakentėti ir sugebėti pamatyti didesnį paveikslą: gavę daugiau pasirinkimo mūsų žaidėjai turės galimybę priimti jiems tinkamą sprendimą, kuris padės jiems pasiekti savuosius tikslus.“

 

 

Pastaraisiais metais Lietuvoje jauniesiems talentams atsiranda vis daugiau galimybių surasti sau vietą vietos iš elitinių pasaulio ledo ritulio šalių komandose. Lietuviai keliasi ne tik į puikiai pažįstamą Latviją ar JAV, tačiau ir vis dažniau renkasi galimybę išbandyti savo jėgas ne tik Šveicarijoje, bet ir Suomijoje, Švedijoje ar kitose šalyse.

 

Dar prieš keletą metų populiariausia lietuvių kryptimi buvo kelionė į JAV ir šios šalies jaunimo lygas. Visgi, dažniausiai mūsų šalies atstovai atvykdavo į žemesnio lygio komandas, o neišsipildžius lūkesčiams jiems neretai tekdavo grįžti namo nuleidus galvas. D. Boulangeris įsitikinęs, jog tokių situacijų galima išvengti žaidėjams ir jų tėvams suteikus visą reikiamą informaciją, kad jie galėtų pilnavertiškai įvertinti visas galimybes ir rizikas. Lietuvoje ne pirmus metus rinktines treniruojančio kanadiečio teigimu, šį darbą stengiasi atlikti tiek jis, tiek ir kiti daugiau patirties sukaupę Lietuvos ledo ritulio pasaulio atstovai.

 

„Manau, kad dabar yra suteikiama daugiau informacijos ir galimybių. Juk kartais vaikai neturėtų jokių galimybių išvykti, jei jie negautų stipendijų. Anksčiau galbūt jiems tebuvo dvi opcijos: likti Lietuvoje arba išvykti į Ameriką. Nebūdavo žmonių, kurie galėdavo padėti prasibrauti į kitas šalis. Dabar jiems gali padėti Dainius Zubrus, aš pats stengiuosi padėti, padeda ir kiti treneriai. Mes galime jiems padėti užpildyti aplikacijas, duoti patarimų. Nors ne visi atvyks čia ar išvyks į užsienį, tačiau jų tėvai leidžia pinigus ir norisi, kad jie tai darytų gaudami visą įmanomą informaciją apie jų galimybes.“

 

D. Boulangerio teigimu, Lietuvos jauniesiems ledo ritulininkams durys yra atveriamos ne tik į Šveicariją – šį sezoną du lietuvius išvysime ir stipriose JAV mokyklose. Treneris pabrėžia, kad renkantis kitą karjeros stotelę itin svarbu įvertinti visus aspektus.

 

„Kiekvienoje šalyje situacija yra skirtinga ir ją reikia įvertinti. Į Šveicariją patariame keltis vienokio amžiaus, o štai į Švediją, Suomiją ar Ameriką išvykstama kitu karjeros tarpsniu. Mes visi stengiamės sudaryti sąlygas žaidėjams gauti platesnes galimybes. Pavyzdžiui: Rapolas Marcinkevičius ir Linas Dėdinas išvyks į JAV paruošiamąsias mokyklas, kur jie turės puikias sąlygas tęsti mokslus bei tobulėti ledo ritulyje.“

 

 

Darbas siekiant suteikti žaidėjams galimybę išvykti į Šveicariją šiemet buvo itin svarbus. Šis sezonas yra paskutinis, kai į šalį atvykę užsienio ledo ritulininkai ateityje galės gauti Šveicarijos ledo ritulio licenciją ir šioje šalyje žaisti vietinio žaidėjo statusu. D. Boulangeris pripažįsta, jog neaiškumas dėl to, kaip šie pakeitimai gali paveikti ateitį, pastūmėjo aktyviai padirbėti padedant lietuviams spėti laiku įšokti į didesnes perspektyvas šioje šalyje garantavusios taisyklės traukinį.

 

„Šveicarijoje prieš du metus buvo priimta taisyklė, įsigaliosianti nuo dar kito sezono. Iki šiol į šalį atvykę žaidėjai po penkerių metų Šveicarijos lygose nebebuvo laikomi legionieriai, o ateityje nors žaidėjai ir toliau galės atvažiuoti, jie neteks tokios privilegijos bei net ir po 5 metų vis tiek turės legionieriaus statusą. Todėl mes dirbome labai sunkiai ieškodami žaidėjams mokyklų, ledo ritulio akademijų ir žaidėjus galinčių priimti šeimų, kad visas 12-tukas spėtų atvykti į šalį pagal dabartines taisykles ir turėtų galimybę šioje šalyje po penkmečio nebūti laikomais legionieriais. Žiūrėsime, kaip tai ateityje paveiks atvykimą į Šveicariją, tačiau reikia nepamiršti, jog tai nėra vienintelė šalis, į kurią galima nuvykti norint gauti geresnes galimybes tobulėti.“

 

Lietuvos ledo ritulininkai ir jų tėvai vis dažniau lankosi Šveicarijoje ir to paties D. Boulangerio organizuojamose stovyklose, kuriose siekiama pagerinti individualius sportininkų įgūdžius. Trenerio teigimu, lietuviai visuomet laukiami jo stovyklose, kuriose jis stengiasi sudaryti geriausias įmanomas sąlygas, tačiau pabrėžia, jog dalyvavimas jo stovyklose tikrai nėra būtinas norint sulaukti jo pagalbos ar patarimo renkantis ateities kryptį.

 

„Nereikia maišyti verslo su noru padėti mūsų vaikams. Norėdami išvykti į Šveicariją ar kitą šalį, žaidėjai neturi vykti į mano stovyklas, ar kaip kitaip man įsiteikti. Žinoma, tai, kad žaidėjai ir jų tėvai suteikia pasitikėjimą ir atvyksta į mano stovyklas man pačiam yra naudinga, nes padeda įvertinti jaunesnius žaidėjus, tačiau jiems padedu tikrai ne dėl to. Štai, pavyzdžiui, Linui išvykti į JAV padėjau net nematęs jo gyvai – tai man netrukdė susisiekti su treneriu ir padėti surasti sprendimą jo situacijai išspręsti. Žinoma, jei vaikai norės atvykti tobulėti į mano stovyklas, aš juos visada priimsiu ir stengsiuosi suteikti pačias geriausias įmanomas sąlygas, kartais net geresnes, nei gauna vietiniai žaidėjai.“

 

Baigdamas pokalbį apie mūsų šalies jaunimo galimybes užsienyje, D. Boulangeris dar kartą vylėsi, jog Lietuvoje jo atžvilgiu neskries neigiami atsiliepimai. Trenerio teigimu, Lietuvos ledo ritulio lygį galima kelti tik visiems bendrai dirbant šia linkme.

 

„Nenoriu, kad į mane būtų žiūrima, kaip į kažką kas iš mokyklų ar trenerių atima jų darbą. Aš į tai žiūriu, kaip į bendrą darbą siekiant kelti Lietuvos ledo ritulio lygį, o dėl to įvertinimo nusipelno visi šiame procese dalyvaujantys žmonės. Labai džiaugiuosi matydamas, kiek darbo įdeda Lietuvos ledo ritulio mokyklos, jų treneriai, džiaugiuosi, kad manimi pasitiki tėvai ir jų atžalos.

 

Kalbėdami apie Lietuvos ledo ritulio augimą turėjome planą, kurio aš stengiuosi laikytis. Dabar mes siejame sėklas, o po kelių metų galėsime žiūrėti, kas iš jų pradės augti. Šį procesą man stebėti bus labai malonu ir aš neabejoju, jog tęsdami savo darbus užtikrinsime šviesią Lietuvos ledo ritulio ateitį.“