Titulinis
»
Naujienos
»
Petteris Olssonas: vaikų techninis paruošimas Lietuvoje stipresnis nei Švedijoje
Petteris Olssonas: vaikų techninis paruošimas Lietuvoje stipresnis nei Švedijoje |
2016-06-23
Visą šią savaitę, birželio 20 – 23 dienomis, „Geležinio vilko" ledo ritulininkai žaidimo paslapčių mokėsi iš skandinavų trenerių: švedo Petter Olsson ir norvego Kristian Nervik Nielsen. Nepaslaptis, kad Skandinavijoje ledo ritulys yra 2- asis sportas po futbolo, todėl pasimokyti tikrai yra ko.
Su treneriais kalbamės apie ledo ritulį ir kokį įspūdį jiems paliko „Geležinio vilko" auklėtiniai.
Ar tai pirmoji Jūsų viešnagė Lietuvoje? Kokį įspūdį paliko Vilnius?
P. Olsson: Man jau teko viešėti Lietuvoje prieš du metus. Tada Andrejus mane pakvietė pirmą kartą vadovauti vaikų ledo ritulio vasaros stovyklai. Mes čia atvažiavome dirbti, ant „Akropolio ledo" praleidžiame po 11 valandų per dieną, todėl laiko miesto apžiūrai lieka mažai. Tiesa, šiandieną vienas iš tėvų pakvietė mus su Kristianu vakarienės. Turėsime galimybės ištrūkti į Senamiestį, pabendrauti su vilniečiais.
K.P. Nielsen: Man taip. Lietuvoje niekada prieš tai būti neteko.
Skandinavijoje, ypač Švedijoje, ledo ritulys yra labai populiarus sportas. Tiesa? Kaip Jūs ugdote jaunuosius talentus?
P. Olsson: Tikrai taip. Tai 2- asis sportas po futbolo. Manau, kad ledo ritulio populiarumą lemia daugybė dalykų: mes esame tikrai geri šiame sporte, mums sekasi. Švedijoje nuo seno stipri ledo ritulio mokykla. Praktiškai kiekviename didesniame miestelyje yra ledo arenos, vaikams sudarytos tikrai puikios sąlygos treniruotis ir tobulėti. Todėl užauga nemažai profesionalų.
K. Nielsen: Galiu tik pritarti Petter mintims. Man 21- eri. Aš užaugau ant ledo. Čiuožti pradėjau būdamas 2- ejų. Norvegijoje tokių stovyklų, kaip čia organizuoja „Geležinis vilkas", daugybė. Treneriai labai daug dėmesio skiria žaidėjų tobulėjimui: neleidžia „užstrigti" kažkokiame lygyje. Pamato, kad gali daugiau – siunčia tave žaisti į stipresnę mokyklą.
Kokius skirtumus pastebėjote tarp Lietuvos ir Švedijos jaunųjų ledo ritulininkų?
P. Olsson: Lietuvoje ankstyvasis vaikų techninis paruošimas žaidimui yra labai stiprus. Jeigu kalbėsime apie mažiausiųjų grupę, 5 – 8 metų vaikus, – aš nustebęs, kaip gerai jie įvaldę žaidimo techniką. Kalbėjausi su treneriais – jūs čia imatės darbo nuo pirmos dienos ir pirmaisiais metais dirbate tik ant žaidimo technikos įvaldymo. Mes – daugiau žaidžiame, pratiname vaikus prie ledo: pirmaisiais metais treniruotės trunka vos po 20 minučių. Todėl jūsų auklėtiniai greičiau progresuoja.
K. Nielsen: Man šioje stovykloje daugiausia teko dirbti su jauniausiųjų grupe. Mažiausiam mano auklėtiniui buvo vos 5 metai. Galiu pasakyti, kad jūsų vaikai palyginus labai koncentruoti ir pareigingi. Tokio jauno amžiaus vaikams visą dieną išlaikyti dėmesį tikrai sudėtinga. Norvegijoje tai būtų netgi neįmanoma.
Ar daug augančių talentų pastebėjote?
K. Nielsen: Mano grupėje, 5- 12 metų, daugybė. Kai jau minėjo mano kolega Petter – šiame amžiuje svarbiausia yra įvaldyti žaidimo techniką, o tam „Geležinio vilko" auklėtiniai paruošti tikrai stipriai.
P. Olsson: Aš dirbau su 12- 17 metų žaidėjais. Šiame amžiuje jau yra gana aiškiai susiformavusi komanda, žaidėjų ambicijos. Grupėje yra keletas labai stiprių lyderių, kurie vadovauja ir veda komandą. Manau, kad jeigu jie norėtų, galėtų eiti profesionalų keliu, ir žaisti aukštesnėje lygoje. Išvykti žaisti į Skandinaviją, Kanadą, JAV arba Rusiją.
Ko norėtumėte palinkėti „Geležinio vilko" komandai"?
K. Nielsen: Džiaugtis tuo, ką daro. Ledo ritulys turi „vežti". Jeigu tai tavęs neveža – tai vadinasi tai ne tau.
P. Olsson: O aš linkėčiau visiems turėti tikslą, susikoncentruoti į jį, ir jo siekti. Jeigu tavo siekis bus tapti pavyzdžiui profesionaliu ledo ritulininku – bus lengviau įveikti kasdienę rutiną: ateis supratimas, kad valandų valandos praleistos tobulinant čiuožimo įgūdžius yra reikalingos. Kad dienos, praleistos sporto salėje, stiprinant fizinį pasirengimą, nenuėjo veltui. Jeigu negalėsi atsakyti, kodėl tai darai, – susikoncentruoti į tikslą bus labai sudėtinga.