Savaitę laiko Suomijos sporto institute praleidę Nacionalinės ledo ritulio lygos (NLRL) atstovai vienbalsiai tvirtino patenkinti ledo ritulio seminaru ir nauja patirtimi.

Keturi 1998 metais gimę lietuviai ledo ritulininkai rokiškėnas Kasparas Šutas, kauniečiai Tadas Guliakas ir Lukas Žukauskas, Liepojoje besitreniruojantis Dominykas Bogdziulis stovykloje nuo 9 valandos ryto jau dirbdavo treniruotėse lauke, vėliau persikeldavo į ledo areną, o vakare dar vykdavo rungtynės. Tad stovyklos pabaigoje jaunimas jautė nuovargį, tačiau nė vienas lietuvis krūviu nesiskundė.

 

„Stovykla tikrai naudinga, kurioje žaidė ledo ritulininkai iš viso pasaulio. Patiko susipažinti su naujais draugais, pamatyti kaip žaidžia ledo ritulį kitų pasaulio šalių atstovai. Man čialabai patiko“,- po stovyklos jau keliaudamas namo keltu į Taliną sakė D.Bogdziulis, kurio pavardė geriausiųjų stovyklos jaunųjų žaidėjų dešimtukuose buvo paminėta kelis kartus.

 

„Įdomios ir nematytos treniruotės, daug naujų draugų. Nors ir likome paskutiniai, tačiau susidraugavome ir su kitomis komandomis, tad turiu daug naujų draugų“,- sakė T.Guliakas.

 

Gerokai už savo draugus kuklesni K.Šutas ir L.Žukauskas neslėpė esantys laimingi atvykę į Vierumiakį, tačiau savo įspūdžius apibrėžė keliais žodžiais - „patiko, įdomu“.

 

Trenerių programos kursus išklausė klaipėdietis Eduardas Pavliukovas ir vilnietis Arūnas Aleinikovas. Šiems lietuviams teko, o gero didžiausias krūvis – vartininkų treneriui A.Aleinikovui ant ledo reikdavo būti jau pusę aštuonių ryte, o mokymai trukdavo iki devynių vakaro. Buvo dienų kai lietuvaičiai vieni kitų nematydavo.

 

„Turiu begalę naujos metodikos treniruotėms, sužinojau naują vartininkų statistikos skaičiavimo metodiką. Be jokios abejonės, šie kursai naudingi praplečiant akiratį. Čia mes sužinojome daug naujos metodikos, apsikeitėme kontaktais su kolegomis iš viso pasaulio. Esu patenkintas patekęs čia“,- apie kursus sakė A.Aleinikovas.

 

Beje, A.Aleinikovo „mėlynųjų“ komanda nugalėjo turnyre Vierumiakyje, o komandos vartininkai praleido mažiausiai įvarčių turnyre, kuo pradžiugino savo vartininkų trenerį lietuvį.

 

Klaipėdiečio Eduardo Pavliukovo „geltonųjų“ komanda turnyre liko paskutinė, tačiau sulaukė daugiausiai ovacijų turnyro uždaryme, kuriame „geltonieji“ nušluostė visiems nosis. Draugiškoje stovyklos atmosferoje visi užjautė geltonuosius, kurie burtų tvarka gavo akivaizdžiai silpnesnius žaidėjus.

 

„Puiki patirtis, kurią gavome šioje stovykloje bendraudami vieni su kitais. Sužinojome daug naujo paskaitose apie vaikų fiziologiją, kurią vedė specialistas iš Kanados. Pažintys su treneriais iš viso pasaulio padės pasidalinti nauju požiūriu į ledo ritulį. Per kelias dienas suburti komandą iš įvairių pasaulio kampelio atstovų, kurių suvokimas apie ledo ritulį labai skirtingas, buvo įdomus iššūkis. Stovykla davė daug įdomių minčių ir idėjų“,- sakė klaipėdietis E.Pavliukovas.

 

„Buvo tikrai smagi stovykla. Daug sužinojom, susiradom naujų pažįstamų, su kuriais ateityje palaikysim ryšį. Įdomu tai, jog visos šalys turi skirtingus požiūrius į ledo ritulį, kaip reikia treniruoti vaikus. Sąlygos stovykloje buvo idealios, tiesa ilsėtis nebuvo kada. Būtent mūsų programoje  - „ledo ritulio instruktorių“ – pagrindinė užduotis buvo per dvi dienas padaryti aukšto lygio turnyrą vaikams. Pamatėme, jog mūsų suvokimas apie ledo ritulį nėra pats blogiausias. Pamatėme, ką reikia tobulinti, ką keisti. Reiktų, jog ne tik treneriai, bet ir sporto vadovai pamatytų, kas vyksta Vierumiakyje, gal tuomet pradėtų keistis požiūris į sporto šaką. Tokios sąlygos, kokios buvo Suomijoje, leidžia susikoncentruoti į darbą ir užmiršti pašalinius dalykus. Netgi tokia mintis, jog kuo daugiau trenerių ant ledo, tuo geriau, mums buvo nauja. Įprasta, jog užtenka vieno trenerio ant ledo. Stovykla įkvėpė mus naujoms idėjoms“,- grįždamas namo iš Suomijos sakė elektrėniškis Dovydas Kulevičius, kuris kartu su kauniečiu Linu Paražinsku dalyvavo ledo ritulio instruktorių kursuose.

 

„Tokios įrangos, kokią turėjome stovykloje, galima tik pavydėti. Pamatėme daug naujų treniruoklių, pratimų, kuriuos tikrai pritaikysime Lietuvoje. Instruktorių reiktų ir Lietuvoje, kurie galėtų informacija, požiūriu pasidalintų su visais Lietuvos treneriais. Tai naudinga patirtis mums visiems dalyvavusiems“,- sakė L.Paražinskas.

 

Administratorių kursuose dalyvavo vilnietis Remigijus Valickas ir klaipėdietis Vaclovas Gedvilas, kurie savaitę „krimto“ kanadiečio Paulo Carsono mokslus, klausė kitų lektorių paskaitų. Vėliau visi administratorių kursų dalyviai turėjo parašyti projektus kaip pagerinti savo šalies ledo ritulio problemines sritis.

 

„Pamatėme, jog tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) pozityviai žiūri į visas, net ir pačias mažiausias valstybes. Jei tik rodai iniciatyvą, turi noro vystyti ledo ritulį, tau bus sudarytos visos sąlygos tai įgyvendinti. Pamatėme, jog IIHF palankiai žiūri į naujus projektus, tad tikimės kai kuriuos jų įgyvendinti Lietuvoje“,- sakė NLRL vykdantysis direktorius R.Valickas.

 

Beje, stovykloje netrūko ir įvairių linksmų nuotykių. Lietuviai pasižymėjo organizuotumu ir jau antrą vakarą buvo surengtos futbolo rungtynės, kurios dar vėliau peraugo į tarptautinį mačą. Stebėti futbolo susirinko ir komandų gerbėjos, o po rungtynių prakaitas buvo solidariai nuplautas šalia stovyklos esančiame ežere.

 

Ir čia pasižymėjo lietuviai, kai Dovydas Kulevičius pademonstravo, jog Elektrėnuose yra ne tik ledo ritulio arena. Lietuvis nušoko nuo  10 metrų tramplino ant galvos ir jo šuolis pateko į IIHF filmuką apie stovyklą. Filmuką galite peržiūrėti apačioje.

 

Beje, D.Kulevičiui ir L.Paražinskui teko išklausyti kambario draugų priekaištų. Du kirgizai gyvenę su lietuviais skundėsi, kad Lietuvoje pirkta mašina vieno kirgizų „kišlako“ posūkyje nuvažiavo į dvi skirtingas puses – priekinė dalis į vieną pusę, galinė automobilio dalis su keleiviais – į kitą.

 

NLRL planuoja rugpjūtį surengti trenerių seminarą, kuriame Vierumiakyje dalyvavę lietuviai pasidalins patirtimi ir pastebėjimais su visos Lietuvos treneriais.