Šiauliuose - garsus ledo ritulio treneris

Šiaulių jaunieji ledo ritulininkai gali didžiuotis, kad jiems kelias treniruotes vedė vienas stipriausių Amerikos jaunimo trenerių Stanas Stiopkinas. Amerikiečiai sunkiai taria rusišką vardą Stanislav, todėl net oficialiuose šaltiniuose jis jau du dešimtmečius minimas Stan vardu.

 

 

Šiaulietis ledo ritulio komandos „Ledo linija“ vadovas Sigitas Kazlauskas iš pažįstamo čikagiečio sužinojo, kad Šiauliuose vieši puikus Amerikos paauglių ledo ritulio treneris Stanislavas Stiopkinas.

 

Susisiekė, pasiteiravo, gal galėtų surengti treniruotę? Treneris pasirodė nuoširdus – apsilankė treniruotėse ne kartą, nors tam visai nesiruošė.

 

Savo pačiūžas paliko Čikagoje, kur treniruoja penkiolikmečių komandą „Chicago Blues“. Tai viena stipriausių šalies komandų, kuri 2000 metais tapo JAV čempione.

 

Į Šiaulius atvyko atostogų. Prieš trejus metus vedė Čikagoje gyvenančią lietuvaitę, šiaulietę. Moteris nuolat svajoja apie grįžimą, todėl per metus kartą ar du treneriui tenka atvykti į Šiaulius. Pažadėjo S. Kazlauskui, kad mielai patreniruos vaikus, kai tik čia lankysis.

 

„Pasaulis mažas – per draugus suradau tokį trenerį. Vaikams labai patinka dirbti su pasaulio įžymybėmis. Jie jaučia žymiai didesnę motyvaciją tobulėti. Viskas pas mus laikosi ant entuziazmo. Šalies valdžia turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ledo ritulys kasmet darosi vis populiaresnis. Žaidžia tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų“, – sakė S. Kazlauskas.

 

Šiemet „Ledo linija“ pirmajame divizione užėmė antrą vietą. Finale pralaimėta tik Elektrėnų komandai. Meistriškumas auga.

 

 

S. Stiopkin vos atėjęs į ledo areną, puolė ruoštis treniruotei. Šoko į pačiūžas ir aprangą. Tarpduryje pamatė jaunąjį vartininką. „O, mes šiandien turime vartininką! Reikia sugalvoti pratimų būtent su juo“, – apsidžiaugė treneris.

 

„Šiaulių kraštui“ jis mielai sutiko papasakoti ir apie savo karjeros vingius – iš Rusijos per Estiją į Ameriką.

 

– Baigęs sporto institutą pradėjau dirbti treneriu Riazanėje (Rusija). Netrukus 1971 metais su vaikais tapome Sąjungos čempionais. 1976 metais Sąjungos pirmenybės vyko Vilniuje. Čia laimėjome bronzos medalius.

 

1982 metais mane pakvietė dirbti vyriausiuoju treneriu į Estiją. Surinkau vaikučius ir po kelių metų mes vėl tapome pirmenybių nugalėtojais. CASK aplošėme 3:0.

 

– Ar tai reiškia, kad tautybė ir genai šiame sporte nėra svarbu?

– Visi esame sudaryti iš tos pačios mėsos ir kaulų. Viskas priklauso nuo organizacijos, treniruočių ir noro. Su Estijos jaunuoliais vykome į tarptautinį čempionatą Suomijoje, kur užėmėme antrą vietą. Šiame čempionate dalyvavo ir komanda iš Amerikos. Mes juos įveikėme taktiškai, o ne fiziškai.

 

– Ar nuo tada jus pakvietė į JAV?

– 1989 metais visą estų komandą pakvietė į Ameriką. Apmokėjo kelionę. Ten vyko didžiulis čempionatas, kurį mes laimėjome. Įveikėme stipriausias Amerikos ir Kanados komandas. Tuomet JAV nusprendė mane prisivilioti. Suteikė specialią darbo vizą, „žalią kortą“. Dabar esu ir JAV pilietis.

 

 

– Ar su „Chicago Blues“ komanda kartojosi toks pat pergalingas scenarijus, kaip su Rusijos ar Estijos jaunaisiais žaidėjais?

– 2000-aisiais mes tapome JAV čempionais. Finale priešininkus įveikėme 9:1. Ir dabar esame tarp lyderių. Galiu pasakyti, kad per pastaruosius dešimtmečius būtent rusų treneriai išmokė amerikiečius žaisti per perdavimus. Jie tai greitai išmoko, todėl dabar rusus ir aplošia.

 

– Lietuvaičiams irgi galima pasvajoti apie svaiginančias pergales?

– Lietuvos jaunieji sportininkai dar silpni, tačiau sparčiai tobulėja, stengiasi. Galima pakelti lygį – aš tuo neabejoju,

potencialo yra. Dabar Estijoje visa ledo ritulio sistema subyrėjusi, o Lietuvoje – auga. Blogiausia, kad kol kas šalyje vienas prieš kitą priversti žaisti skirtingo amžiaus sportininkai. Labiausiai tobulėjama, kai stumdosi panašaus pajėgumo vaikai.

 

– Ar susidūrėte su garsiais Lietuvos ledo ritulininkais?

– Kai pradėjau dirbti su Čikagos komanda, nagrinėjau Dainiaus Zubraus komandą. Tada jam buvo tik 14. Jiems mes pralaimėjome smarkiai. Darius Kasparaitis žaidė su vienu mano geriausių auklėtinių iš Riazanės laikų – Vladimir Kramskoi. Mano komandoje šiuo metu žaidžia vienas labai perspektyvus jaunuolis, kurio motina yra lietuvaitė.