Treneriai iš Suomijos Lietuvoje atrado daug mažųjų talentų |
2017-06-30
Visą šią savaitę “Geležinis vilkas” dienos stovykloje su mažaisiais ledo ritulininkais dirba treneriai iš Suomijos Laakso Lauri Taneli ir Pitkala Jarno Antero. Pakalbinome trenerius, kokį įspūdį jiems palikome.
- Tai pirmasis Jūsų kartas Lietuvoje?
Abu – Taip. Niekada seniau neteko čia viešėti. Džiugu, kad šiemet buvome pakviesti vadovauti stovyklai.
- Suomijoje, kaip ir visose Skandinavijos šalyse ledo ritulys labai populiarus. Kokį įspūdį Jums paliko Lietuva?
P.J.A. – Kalbant apie vaikus, su kuriais tenka dirbti, tenka pripažinti, kad vaikų ledo ritulys čia yra tikrai gana aukštame lygyje. Mums, kaip treneriams, įdomu dirbti ir dalintis patirtimi, nes vaikai ištroškę žinių, labai disciplinuoti.
L.L.T. – Taip. Mums buvo labai lengva dirbti, nes vaikų nereikėjo drausminti, jie ištroškę žinių.
– Sakykite, ar pastebėjote kažkokių skirtumų tarp darbo su vaikais čia ir Suomijoje?
L.L.T. – Iš principo ne. Ledo ritulys visur žaidžiamas pagal tas pačias taisykles, reikalingi tie patys fiziniai duomenys. Galbūt skiriasi trenerių darbo metodika, tačiau galbūt tai labiau priklauso nuo mokyklos ir trenerių, o ne nuo šalies kultūros. Pas mus per treniruotes paprastai įprasta ilgą laiką dirbti ant kažkokio vieno technikos dalyko, pavyzdžiui mes kelias savaites ar net mėnesį mokykloje dirbame ant vieno dalyko, tada – ant kito. Pas Jus, pastebėjau, kad labiau įprasta kaitalioti pratimus: per kiekvieną treniruotę jūs viską pasikartojate ir vienu metu dirbate po truputį ant visko.
– Ar daug jaunųjų talentų jau spėjote pastebėti čia?
P.J.A. – Taip. Įvairiose amžiaus grupėse yra vaikų, kurie galėtų eiti profesionalaus ledo ritulininko keliu. Turi puikius duomenis tam ir šiuo metu atrodo perspektyviai. Koks bus tolimesnis jų kelias – priklauso nuo jų pačių.
L.L.T. – Yra nemažai talentingų vaikų, tačiau per tą laiką, kai dirbu treneriu, deja, teko jau daug kartų sudaužyti viltis. Didžiausia bėda, kad vaikams ir paaugliams daug kas atsibosta ir jie nusprendžia mesti pusiaukelėje ir išbandyti kažką naujo, o turi labai geras perspektyvas ledo ritulyje. Vien fizinių duomenų neužtenka. Reikia labai daug kantrybės ir vidinės motyvacijos, tėvų palaikymo.
– Ko palinkėtumėte jauniesiems ledo ritulininkams?
P.J.A. – Pajausti ledo ritulį ir perprasti jį širdimi.
L.L.T. – Taip. Mylėti tai, ką daro. Ledo ritulys taptų hobiu, gyvenimo būdu.
