Trylikamečio ledo ritulininko svajonė - žaisti NHL

Jau pusę metų Suomijoje gyvena ir Vantos "EVU RED" komandoje rungtyniauja buvęs Vilniaus "Geležinio vilko" komandos žaidėjas Martynas Grinius. Nors Martynui lapkričio mėnesį sukako vos 13 metų, jis jau dešimt metų lanko ledo ritulio treniruotes. 2004-aisias metais, kai tik įsikūrė ledo ritulio mokykla "Geležinis vilkas", M. Grinius pradėjo lankyti treniruotes pas Andrėjų Jadkauską. Vos ketverių metų sulaukęs Martynas gan ilgą laiką treniravosi su vyresniais žaidėjais, nes tuo metu treniruotes lankė vos 4-5 jo bendraamžiai. 

Įkūrus Nacionalinę vaikų ledo ritulio lygą (NVLRL), M. Grinius iškart tapo vienu iš "Geležinio vilko" komandos lyderių. Vilnietis buvo rezultatyviausias ne tik savo komandoje, bet ir visoje NVLRL. Dar žaisdamas U-10 amžiaus grupėje, Martynas nuolat atstovaudavo ir dviem metais vyresnių mokyklos auklėtinių komandai, o būdamas U-12 grupės nariu nuolat žaisdavo U-14 amžiaus grupės ekipoje.

Ledo ritulys - labiausiai mėgstama sporto šaka Grinių šeimoje. Tėtis, Arūnas Grinius, keletą sezonų šalies čempionate atstovavo Vilniaus "Ober Haus" komandai, o šiuo metu Lietuvos mėgėjų pirmenybėse gina Trakų "Galvės" komandos garbę. Beje, šioje komandoje rungtyniauja ir jo vyresnysis sūnus Dominykas, anksčiau keletą metų treniravęsis "Geležinio vilko" ledo ritulio mokykloje.
 
Didelis ledo ritulio fanatikas Arūnas Grinius mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

-  Kodėl Jūsų sūnus nusprendė treniruotis ir žaisti užsienyje?
-  Su Martynu mes jau seniai kalbėjome, kad norint siekti aukštų rezultatų, reikėtų išbandyti save šalyje, kur ledo ritulys yra labai aukšto lygio.

-  Martynas išvyko į Suomiją būdamas vos dvylikos. Ar ne per jaunas savarankiškam gyvenimui?
-  Iš pradžių galvojome dar metus ar du treniruotis ir žaisti Lietuvoje, bet pasitaikė gera proga žaisti Suomijoje ir nesinorėjo šio pasiūlymo prarasti. Iš kitos pusės, kuo jaunesnis žaidėjas išvyksta, tuo daugiau gali tobulėti. Juk geriausi Lietuvos ledo ritulininkai D. Kasparaitis ir D. Zubrus iš mūsų šalies išvyko irgi būdami labai jauni.

- Ar ilgai svartstėte, į kurią šalį išvykti?
- Iš pradžių galvojome, kad Martynas šį sezoną praleis Svetlogorske. Tarptautiniuose turnyruose dalyvaujančią "Svetlogorec" komandą sustiprindavo ir trys "Geležinio vilko" komandos nariai - Martynas, Arnas Misiukas ir Lukas Washco. Pasikalbėję su Svetlogorsko komandos treneriais, jau buvome aptarę, kad šį sezoną Martynas atstovaus Rusijos komandai.

- Tai kas pasikeitė, kad Jūsų sūnus atsidūrė ne Rusijoje, o Suomijoje?
-  Latvijoje vykusiame "Ryga Cup" turnyre viename pogrupyje "Geležiinis vilkas" žaidė su Vantos "Evu Red" klubu, kurio vartus gina lietuvis Faustas Nausėda. Jo tėvai, Robertas ir Raminta Nausėdos, jau 17 metų gyvena Suomijoje. Faustas, kaip ir Martynas, nuo ketverių metų lanko ledo ritulio treniruotes. Nausėdoms tarpininkaujant, mes susitikome su klubo vadovais, kurie sutiko priimti Martyną į komandą.
 
Suomijos vaikų ledo ritulio klubas "Evu Red" žaidžia Helsinkio divizione, kur iš viso rungtyniauja 16 komandų. Pirmajame varžybų etape "Evu Red" klubas tarp 16 komandų užėmė trečiąją vietą ir pateko į antrąjį etapą. Martynas Grinius, klubo draugų vadinamas trumpiniu "Mara", sėkmingai įsiliejo į komandą. "Mara" per 15 rungtynių įmušė 7 įvarčius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir, surinkęs 12 naudingumo balų, pagal šį rodiklį buvo šeštas tarp visų "Evu Red" klubo žaidėjų. Tarp visų Suomijos vaikų lygos Helsinkio diviziono žaidėjų "Maros" rezultatas 59 iš 336.

Trumpam į Lietuvą grįžęs Martynas papasakojo apie savo gyvenimą Suomijoje.

-  Ar greitai pavyko rasti bendrą kalbą su naujos komandos nariais?
-  Labai greitai. Net nesitikėjau, kad per tokį trumpą laiką taip draugiškai susiklostys santykiai su komandos žaidėjais.

-  Koks tavo vaidmuo komandoje? Ar daug laiko praleidi aikštelėje?
-  Kaip ir "Geležinio vilko" komandoje, rungtyniauju centro puolėjo pozicijoje. Daugumą rungtynių pradedu starto sudėtyje, pirmajame "Evu Red" komandos penkete.

-  Ar komandos treneriai tavimi pasitiki?
-  Manau, kad taip. Visiškai neseniai mane paskyrė komandos kapitono padėjėju.

-  Ar nėra problemų dėl kalbos barjero?
-  Didelių problemų nėra. Dabar, kai prabėgo pusmetis, praktiškai jau viską suprantu suomių kalba, bet pačiam kalbėti dar nėra lengva.

- Kaip leidi laisvalaikį?
 - Mokykla, treniruotės, varžybos. Laisvo laiko lieka nedaug. Keletą kartų stebėjome Suomijos SM lygos čempionato rungtynes, buvome arenoje, kai KHL susitikimą žaidė Helsinkio "Jokerit" ir Sankt Peterburgo SKA klubai.

-  Kokie tavo ateities planai ?

-  Norėčiau ir kitą sezoną likti čia. O kalbant apie tolimesnę perspektyvą, mano didžiausia svajonė - žaisti NHL.